darzas

Ne visiems pasiseka savo soduose ir sodybose turėti derlingą dirvožemį, kuris leistų užauginti gerą derlių kiekvienais metais. O kartais norisi daržovių ar dekoratyvinių augalų užsiauginti ten, kur to dirvožemio apskritai nėra – terasoje, balkone, kieme ir t.t. Tokiais atvejais visada gali pagelbėti pakeltos lysvės. Jų galima įsigyti jau sukonstruotų, bet, užklupus sodininko įkvėpimui, pakeltos lysvės įrengimas įmanomas ir savomis rankomis. Taigi, kuo naudingos šios lysvės ir kaip pasidaryti pakeltas lysves patiems? Kas yra paaukštintos lysvės? Paaukštintos arba pakeltos lysvės tai gėlių, daržovių ir kitų augalų auginimo vieta, kuri įrengiama atskirai nuo bendro daržo ar sodo. Tiesą sakant, pakeltas lysves galima įsirengti praktiškai bet kur ir jose auginti daugumą augalų. Tai labai pravartu, kai įprastoje vietoje dirvožemis nėra labai palankus augalų auginimui – molingas, akmeningas, skurdus augalams svarbių maistinių medžiagų. Pakeltų lysvių įrengimas galimas netgi mansardoje, kad ir ant betono. Kitaip tariant, pakeltos lysvės užtikrina, kad pavasarį įsigytos daržovių ar gėlių sėklos neliks nepanaudotos dėl netinkamų auginimo sąlygų.  Kaip atrodo pakelta lysvė? Dažniausiai tai dėžę primenantis rėmas, užpildytas aukštos kokybės dirvožemiu. Jis turi tiek atvirą apačią, tiek viršų: taip augalų šaknys turi pakankamai vietos plėstis ir pasiekti po viršutiniu sluoksniu žemėje esančias maistines medžiagas bei neribotą saulės šviesos šaltinį.  Kuo naudingos pakeltos lysvės? Visų pirma, pakeltos lysvės įrengimas galimas būtent ten, kur yra idealiausios sąlygos konkretiems jose planuojamiems auginti augalams. Jei augalas mėgsta šviesos vonias, tuomet šias lysves galima statyti atvirose vietose. O jei atvirkščiai – labiau pavėsyje. Tas pats ir su dirvožemiu – augalams galima sukurti idealiausią žemės mišinį, kuris užtikrins gerą derlių. Pakeltose lysvėse auginami augalai reikalauja mažiau priežiūros. Pirmiausia dėl to, kad jose auga mažiau piktžolių, tad nereikės tiek daug laiko skirti ravėjimui, kiek dažnai prireikia auginant augalus įprastame darže. Taip pat pakeltos lysvės įrengimas leidžia ir paprasčiau aprūpinti augalus vandeniu. Galima apsieiti su nesudėtinga laistymo įranga, dažnu atveju tam užtenka ir paprasčiausio laistytuvo. Pakeltos lysvės ir jų tipai Labai dažnai pakeltų lysvių įrengimui naudojama mediena, nes tai labiausiai prieinama medžiaga ir iš jos lysves pasidaryti lengviausia. Tam netgi tinka kad ir kiemo pakampėse rastos besimėtančios nereikalingos lentos, kelmai ar rąstai. Medinės pakeltos lysvės natūraliai įsilieja į sodo ar daržo aplinką, jos visada suteiks papildomo jaukumo, kai įrengtos terasose. Iš kitos pusės, mediena turi polinkį irti, o nuolatinis sąlytis su dirva, augalais ir kitais aplinkos veiksniais šį procesą dar labiau paspartina. Medinės pakeltos lysvės tarnavimo laikas labai priklauso nuo medienos rūšies. Viena iš pigiausių – pušis – supūva per keletą metų. O štai kedras gali atlaikyti ir 15 metų. Žinoma, įvairiose prekybos vietose galima įsigyti jau sukonstruotus medinius pakeltų lysvių rėmus, kurių mediena apdorota specialiomis cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos apsaugo medį nuo žalingo aplinkos poveikio, dar labiau prailgindamos tarnavimo laiką, bet tuo pačiu ir nėra kenksmingos lysvėse auginamiems augalams. Plastikinės pakeltos lysvės taip pat yra vienas iš galimų pasirinkimų. Prekyboje galima rasti platų tvirtų plastikinių lentų pasirinkimą, kurios turi specialias jungtis, kad būtų galima suformuoti pakeltas lysves. Jos taip pat tinka ir komposto dėžių formavimui. Plastikas visada gerai atrodys kieme ar mansardoje, o šios medžiagos atsparumas aplinkos poveikiui užtikrins ilgaamžiškumą. Kaip pasigaminti pakeltas lysves? Sunkiausias darbas įsirenginėjant pakeltas lysves yra pasiryžti šiam darbui, o visa kita visiškai nesunku. Štai pagrindiniai pakeltų lysvių įrengimo etapai: Apgalvokite pakeltų lysvių vietą, dydį, išdėstymą. Tai labai svarbu norint, kad darbas būtų įgyvendintas sklandžiai ir be chaoso. Pirmiausia, nuspręskite, ką lysvėje auginsite. Kiekvienas augalas gali turėti šiek tiek skirtingus poreikius, todėl geriausią vietą pakeltai lysvei ir padiktuos būtent joje auginsimo augalo rūšis. Pavyzdžiui, daržovėms paprastai reikia bent 6 val. per dieną tiesioginės saulės šviesos. Tuo tarpu pakeltos lysvės dydis turėtų būti toks, kad ją apravėti ir palaistyti būtų patogu neįžengiant į pačią lysvę. Reikėtų vengti laipiojimo ant pačios lysvės, kadangi taip galima suminti augalus ar suspausti žemę. Taigi, pakeltos lysvės kraštinė neturėtų viršyti 100-120 cm ilgio. Jei pakelta lysvė įrenginėjama palei pastato sieną, lysvės plotį rekomenduojama formuoti iki 50-60 cm. Sukonstruokite pakeltos lysvės rėmus. Kaip jau minėjome, rėmams galima naudoti praktiškai bet kokias medines lentas, rąstus, kelmus. Visada galima sutaupyti dar daugiau laiko ir įsigyti jau paruoštus lysvės įrengimui medinius ar plastikinius rėmus. Juos pakaks, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, sumontuoti ir išstatyti norimose vietose. Pakeltos lysvės įrengimas galimas ir iš nereikalingų plytų bei lauko akmenų – juos išdėlioti bus lengva net ir labiausiai nepatyrusiam sodininkui. Užpildykite lysvę žemėmis. Priklausomai nuo to, kokius augalus sodinsite lysvėje, paruoškite atitinkamą žemės ir komposto mišinį, kuris augalams duotų daugiausiai naudos. Šiuo klausimu visada galite kreiptis į specialistus, kurie geriausiai žinos, koks žemės mišinys, kokiam augalui tinkamiausias. Žemes pilkite taip, kad iki lysvės viršaus liktų apie keletą centimetrų. Pakeltas lysves paprastai reikia papildyti žemėmis kiekvienais metais. O tuo tarpu – viskas! Jūsų gėlių ar daržovių sėklos jau gali būti sėjamos! Pakeltos lysvės puikus daržininkystės ir sodininkystės sprendimas, kai reikia lankstumo pasirenkant sodinimo vietą – nuo nelabai derlingos vietovės, iki terasos. Tokias lysves lengviau prižiūrėti ir užtikrinti augalams geriausias sąlygas. Žinoma, šis sprendimas nėra tobulas, kai norima auginti augalus, kurie reikalauja daug šilumos, arba juos reikia sėti anksčiau nei įprastai prasideda auginimo sezonas ar leidžia lauko sąlygos. Tokiu atveju, vienas patikimiausių sprendimų yra šiltnamis. Išsirinkti tinkamą šiltnamį gali būti nelengva, todėl paruošėme gidą, kaip tai padaryti teisingai.

Savas daržas suteikia galimybę maitintis ne tik sveikiau, bet ir saugiau – juk naudodami savo pačių užaugintus produktus iš tiesų žinome, ką valgome. Tačiau siekiant, kad derlius būtų gausus, o pats daržas nekeltų rūpesčių ir negadintų bendro eksterjero, vien tokių norų nepakanka. Apie daugelį aspektų turėtumėte pagalvoti planavimo stadijoje, kuomet tik svarstote, kaip įsirengti daržą. Pasikliaukite šiais patarimais – tuomet pavyks išvengti daržo organizavimo rūpesčių! Pasirinkite tinkamą daržo vietą Labai svarbu, kad daržo vieta būtų pakankamai lepinama saulės spindulių ir kaip įmanoma labiau apsaugota nuo vėjo. Venkite pavėsį sudaryti galinčių didelių medžių ar pastatų ir savo patogumui pagalvokite, kaip greitai pasieksite vandens šaltinį. Tiesa, reikėtų įvertinti ir tai, jog kurį laiką Jūsų daržas bus „plikas“ – jeigu nenorite, kad toks vaizdas gadintų Jūsų puoselėjamą eksterjerą, neskirkite jam paradinių zonų. Apsvarstykite šiltnamio idėją Turint pakankamai daug laisvos erdvės ir norint derliumi džiaugtis ilgesnį laikotarpį, verta pagalvoti apie šiltnamio įsigijimą. Šis statinys nesunkiai gali įsilieti į bendrą kiemo aplinką – šiuo atveju ir vėlgi reikėtų įsitikinti, kad pasirinktoje vietoje nėra saulę užstoti galinčių pastatų ar augalų. Tuomet beliks pasirūpinti šiltnamio įrengimo darbais, kad maksimaliai išnaudotumėte visą turimą vietą – šiam statiniui pritaikomų idėjų rasite ir šiame straipsnyje. Pagalvokite, kaip atskirti daržą nuo poilsio zonos Tam, kad poilsiaudami kieme nuolatos negalvotumėte apie daržo priežiūrą, o jo išvaizda nesugadintų Jūsų puoselėjamos aplinkos, reikia pagalvoti apie tai, kaip atskirti daržą nuo vejos ar poilsio zonos. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra daržas, galite išbandyti vieną iš šių idėjų: Tvorelės. Tai vienas paprasčiausių būdų norint padalinti dvi sklypo zonas. Jei tvorelė bus pakankamai tvirta, ant jos galėsite pakabinti vazonus su gėlėmis ar papuošti ją vijokliniais augalais – rezultatas dėl to bus tik dar žavesnis. Takeliai. Tvarkingais takais rekomenduojama pasirūpinti ne tik atskiriant dvi erdves, bet ir pačiame darže, taip sukuriant kur kas patrauklesnę jo išvaizdą. Šiam tikslui galima pasitelkti dekoratyvinę skaldą ar netgi trinkeles. Didesni augalai. Zoną, skiriančią daržą ir poilsio erdvę, galima apsodinti vešliais krūmais ar aukštais medžiais. Nors teks palūkėti, kol jie užaugs, galutinis rezultatas tikrai pranoks visus lūkesčius. Apsispręskite dėl lysvių tipo Nors neretai galima išgirsti patarimų, kad verta eksperimentuoti su lysvių formomis, taip suteikiant daržui daugiau įmantrumo, siūlome į šį aspektą žiūrėti iš praktinės pusės. Įsitikinkite, kad prie kiekvienos lysvės galėsite lengvai prieiti – tam reikėtų palikti bent jau 40 cm tarpus. Pačias lysves reikėtų formuoti platesnes, maždaug 80 – 120 centimetrų, taip maksimaliai išnaudojant turimą vietą. Pastaruoju metu itin palankiai vertinamos pakeltos lysvės. Toks sprendimas darže prideda daugiau estetikos, tačiau apie jas verta pagalvoti ir dėl praktinės pusės, kadangi naudojant šias konstrukcijas, piktžolės nebeauga ant žemės kraštų, taigi jie nebereikalauja Jūsų priežiūros. Tikriausiai neprieštarautumėte šio darbo atsisakyti! Nuspręskite, kur stovės komposto dėžė Tai dar vienas daržui labai naudingas, tačiau eksterjerui žavesio nepridedantis sklypo elementas. Būtent dėl šios priežasties komposto dėžei siūloma surasti kuo neutralesnę, mažiau pastebimą (ar netgi visiškai slaptą) vietą. Tam ypač tinka sklypo galas ar pavėsis, kur didelio derliaus vis vien nebūtų. Šalia galite pasodinti porą krūmų – tai dar labiau padės neutralizuoti aplinką. Skirkite dėmesio detalėms Kaip ir bet kurioje kitoje vietoje, taip ir darže, bendra visuma susideda iš smulkių detalių. Tai reiškia, jog norėdami savo sklypą paversti ir derlingu, ir žavingu, dėmesio turite paskirti kiekvienai smulkmenai. Į viršų besistiebiantiems augalams naudokite kokybiškas atramas, paieškokite stilingai atrodančių pakeltų lysvių, nevenkite ryškiaspalvių gėlių, pasitelkite sodo dekoracijos... Tai tik kelios idėjos, kurios Jūsų daržui suteiks gerokai daugiau jaukumo. Įsiminę visus šiuos patarimus, labai lengvai įrengsite daržą bet kokiame sklype. Svarbiausia pakankamai dėmesio skirti planavimo darbams ir tinkamų gaminių pasirinkimui – būtent tai nulems didžiąją dalį Jūsų sėkmės. Galbūt ieškote patarimų, kaip lengvai tvarkyti ne tik daržą bet ir likusią kiemo aplinką? Mes sukūrėme straipsnį, kurį rasite čia.

Arbūzai yra tikri uogų pasaulio banginiai – jų dydis kartais stebina, ypač jei apie juos galvoji kaip apie uogas (o taip ir yra!). Bet arbūzai ne tik dideli, jie ir skanūs bei atgaivinantys. Būtent dėl pastarosios savybės daugybė žmonių neįsivaizduoja vasaros be arbūzų savo darže ar šiltnamyje. Nenuostabu, kad arbūzai tokie gaivinantys, nes net 92% jų masės sudaro vanduo. Jie kilę iš karšto klimato Afrikos regionų, kur buvo naudojami ne kaip maisto, o būtent kaip geriamo vandens šaltinis. Taigi, koks tas arbūzų auginimas? Kaip sodinti arbūzus? Paprastai naudojamas vienas iš dviejų arbūzų sodinimo metodų: daiginimas vazonėliuose arba sėklų sodinimas tiesiai į dirvą. Kuris metodas geresnis visiškai priklauso nuo klimato sąlygų.  Sodinimas dirvoje.  Arbūzų auginimo pradžia – ne anksčiau kaip dvi savaitės po paskutinių pavasario šalnų. Daugumai arbūzų veislių reikia apie 100 ir daugiau dienų, kad subrandinti derlių. Todėl rengiantis sodinti arbūzus šį skaičių reikėtų turėti omenyje ir pasiskaičiuoti, ar arbūzams užteks laiko užaugti iki šalnų. Labai liūdnas vaizdas matyti, kaip nuostabiai išsikeroję arbūzų vijokliai užmezga vaisius, bet jiems nespėjus sunokti užeina rudeniški orai. Arbūzų sėklos sudygti gali tik dirvoje, kurios temperatūra įšilusi bent iki 15-16 oC, tačiau geriausiai ir greičiausiai jos dygsta 25-32 oC temperatūros dirvožemyje. Jei manote, kad jūsų dirvožemis jau pakankamai šiltas, tada metas sodinti! Sodinimui ideali drėgna, bet ne permirkusi žemė. Geriausia ją sudrėkinti palaistyti kelias valandas prieš sodinimą arba sodinti praėjus keletui valandų po lietaus. Sodinti reikėtų ant iš žemės suformuotų kauburėlių, apie 2 cm gylio duobutėse, tada jas užberti žeme ir gausiai palaistyti iš laistytuvo. Arbūzų sėklos turėtų sudygti per 5-10 dienų. Kai daigai užauga iki 5 cm ar daugiau, juos reikėtų šiek tiek praretinti, paliekant gražiausius daigelius, o mažiau gražius atskiriant. Kiekviename kauburėlyje reikėtų palikti po vieną gražiausią daigą. Daiginimas vazonėliuose. Arbūzų auginimas Lietuvoje gali būti komplikuotas dėl klimato sąlygų ir sąlyginai trumpo šiltojo metų laikotarpio. Labai tikėtina, kad arbūzus auginant iš sėklų iš karto dirvoje, jie paprasčiausiai nespės subrandinti derliaus. Tačiau šiai problemai yra sprendimo būdas: arbūzus pradėti daiginti šiek tiek anksčiau vienkartiniuose vazonėliuose arba šiltnamyje, ir tik vėliau, pasibaigus pavasario šalnoms, persodinti juos į daržą lauke (rekomenduojama lauko temperatūra – 21oC). Kadangi arbūzų šaknys labai jautrios ir dėl to gali tiesiog neišgyventi persodinimo procedūros, geriausia daigus auginti specialiuose savaime suyrančiuose vazonėliuose (pavyzdžiui, pagamintuose iš karvės mėšlo). Tokiu būdu, arbūzų daigus galima įsodinti į dirvą lauke tiesiog su visu vazonėliu. Šis savaime suirs ir dar suveiks kaip trąša arbūzams. Kaip auginti arbūzus: svarbu užtikrinti sąlygas Kad naminiai arbūzai užaugtų dideli ir gardūs, būtina jiems sukurti pačias geriausias sąlygas, kokias tik įmanoma. Štai keletas dalykų, kuriuos būtina žinoti, norint pasiekti šį tikslą. Vietos parinkimas. Panašiai kaip ir agurkai ar moliūgai, arbūzai augdami išplintą po visą jiems suteiktą plotą, o esant mažesnei erdvei, lipa per tvoras, apsiveja kitus augalus ir veržiasi išorėn. Todėl arbūzus geriausia auginti kiek toliau nuo likusio daržo, kad jie vėliau neužgožtų ir netrikdytų kitų augalų augimo. Jei arbūzų auginimas lauke atskirai jums netinkamas, tuomet patariama sodinti juos kur nors pačiame daržo kampe, o besikerojančius daigus nukreipti į tą pusę, kur jie niekam netrukdys. Galima netgi priversti arbūzus augti vertikaliai ant špalerių (specialių grotelių). Parenkant vietą taip pat svarbu žinoti, kad arbūzų auginimas nerekomenduojamas ten, kur per pastaruosius trejus metus augo moliūgai, aguročiai, patisonai ir melionai. Tai padidina riziką būsimus arbūzus sirgti įvairiomis ligomis. Saulės šviesos ir šilumos užtikrinimas. Arbūzams būtini dideli saulės šviesos ir šilumos kiekiai. Idealiu atveju, jiems turėtų būti sukurta galimybė maudytis tiesioginiuose saulės spinduliuose bent 10 valandų per parą. Todėl renkantis vietą arbūzų sodinimui, reikia atkreipti dėmesį, ar ant arbūzų toje vietoje vėliau kas nors nemes šešėlio, pvz. medžiai ir jų lapija. Šiluma labai svarbi sėkmingam arbūzų auginimui, todėl jei jūsų klimato zonoje vasaros vėsios (jei dalį vasaros tenka dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis, reiškia vėsios), tuomet rekomenduojamas arbūzų auginimas šiltnamyje, o ne lauke. Tai leis sulaukti gausesnio ir skanesnio derliaus. Dirvožemio įvertinimas. Arbūzams labiausiai patinka puri, gerai nusausinta, smėlinga dirva. Jei dirvai nėra smėlinga, į arbūzų sodinimo vietą galima įmaišyti šiek tiek smėlio. Bet to nepatariama daryti tiems, kurių daržuose dirvožemis pasižymi dideliu molingumu. Tokiu atveju, dirvožemio struktūrai praturtinti labiau tinka kompostas. Įvairių kompostų galima įsigyti parduotuvėse, tik juos renkantis reikėtų atsižvelgti, ar jie subalansuoti arbūzų auginimui. Pakankamas vandens kiekis. Neturėtų stebinti, kad būdami tokie sultingi, arbūzai mėgsta iš dirvožemio siurbti vandenį. Todėl juos reikia gausiai laistyti, rekomenduojama tą daryti bent kartą į dieną. Vėliau, arbūzams kiek paaugus, galima tą daryti ir šiek tiek rečiau. Taip pat galima praleisti tas dienas, kuriomis buvo lietaus. Kada nuimti arbūzų derlių? Arbūzų derliaus nuėmimo laikas labai priklauso nuo auginamos veislės. Auginant arbūzus Lietuvoje, ankstyvųjų veislių derliaus reikėtų tikėtis liepos pabaigoje, paprastų veislių per visą rugpjūtį, o vėlyvųjų rugsėjo pradžioje. Vėlesni mėnesiai arbūzams Lietuvoje jau per vėsūs. Sužinoti, ar arbūzai jau sunoko, galite juos paversdami ir pasižiūrėdami į jų gulėjimo vietos spalvą. Jei ji geltona, tuomet arbūzas greičiausiai bus pakankamai prinokęs. Yra ir daugiau arbūzų sunokimo ženklų: sudžiūvęs ūselis prie arbūzo stiebo; šalia ūselio pageltoniję lapai; nudžiūvęs žiedas arbūzo gale; iš blizgančios į matinę pasikeitusi spalva. Jei akivaizdžiai pastebite šiuos požymius – skanaus, jūsų arbūzų derlius jau čia! Arbūzų auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingas užsiėmimas, bet žinant svarbiausius niuansus, tai – gana lengva. Žinoma, darže visada gali atsitikti kas nors netikėto, pavyzdžiui užpulti kenkėjai, graužikai ar skruzdėlės. Kaip naikinti skruzdėles irgi pravartu žinoti, todėl apie tai skaityti kviečiame kitame gide.