operatyvioji atmintis

Siekiant, kad kompiuteris veiktų nepriekaištingai, svarbu kruopščiai pasirinkti kiekvieną šios sistemos sudedamąją dalį. Jei norisi efektyvumo, reikia atsižvelgti ne tik į procesorių, bet ir į vieną svarbiausių už našumą atsakingų komponentų ─ operatyviąją atmintį (RAM). Operatyvioji atmintis: kas tai? Priešingai nei vidinė kompiuterio atmintis, RAM nekaupia informacijos ─ ji naudojama tik tuomet, kai kompiuteryje įjungiamos programos ar failai. Kuo didesnis šios atminties dydis, tuo lengviau kompiuteris gali susidoroti su didesniu užduočių srautu. Kitaip tariant, RAM paskirtis yra užtikrinti, kad nuo programų gausos kompiuteris „neužlūžtų“ ─ pasirinkę optimalų šios atminties kiekį, išvengsite nemalonių kompiuterio strigimų. Kaip padidinti RAM atmintį? Perkant naują kompiuterį, iš karto galime apgalvoti, kiek RAM atminties mums reikės, tad šis klausimas nėra toks aktualus, tačiau jei jos pritrūksta, taip pat ne viskas prarasta. Pasitelkus papildomus modulius, net ir patys galite tai padaryti. Šiuo atveju svarbu žinoti kelis pagrindinius dalykus: Įsitikinkite, ar pagrindinėje plokštėje yra vietos naujiems moduliams ─ jei taip, išsiaiškinkite, koks RAM tipas yra tinkamas.  Jei laisvos vietos nėra, turėsite tris pasirinkimus: pirkti naują įrenginį, įsigyti plokštę su didesniu RAM atminčiai skirtų lizdų kiekiu arba išimti dabar naudojamą RAM rinkinį ir jį pakeisti talpesniu. Svarbu, kad motininė plokštė ir procesorius būtų pajėgūs dirbti su atnaujintu RAM kiekiu, todėl pravartu iš anksto išstudijuoti jų galimybes. RAM tipai Iš esmės praktiškai visi šiuo metu rinkoje esantys RAM tipai remiasi SDRAM standartu, kuris be jokių užlaikymų procesoriui leidžia sąveikauti su operatyviąja atmintimi. Visi kiti tipai ─ tai tik patobulintos SDRAM versijos, nuolat pateikiančios vis daugiau privalumų. Visus tipus būtų galima išdėstyti tokia tvarka: DDR ─ net ir naudojant tą patį taktinį dažnį, perduoda daugiau duomenų nei SSDRAM. DDR2 ─ du kartus greitesnis nei DDR. DDR3 ─ pasižymi ne tik didesniu spartumu, bet ir mažesniu išteklių naudojimu, kas leidžia šiai atminčiai veikti net ir esant mažesnei elektros įtampai. Taip pat išleistas ir DDR3L tipas, veikiantis prie dar mažesnės įtampos ─ jis suderinamas su trečiosios kartos procesoriais. DDR4 ─ šiuo metu pats naujausias, efektyviausias ir mažiausiai energijos reikalaujantis operatyviosios atminties tipas. Nuo RAM modulio tipo dažniausiai priklauso ir kaina, ir magistralės sparta (išreiškiama MHz). Norėdami palyginti kelių skirtingų modulių greitį, turėtumėte tai daryti tik tarp to paties tipo gaminių: tik taip gausite objektyvius rezultatus. RAM talpa Galima teigti, jog tai vienas esminių kriterijų, nuo kurio turėtų priklausyti Jūsų pasirinkimas. Kuo talpa didesnė, tuo kompiuteris bus spartesnis, tačiau daugeliui aktualu ir tai, kiek kainuoja RAM atmintis ─ ne paslaptis, jog didesnis kiekis ir nulemia kainą, todėl vertėtų atrasti optimaliausią variantą. Tai padaryti bus lengviau, jei žinosite, kokia bus kompiuterio paskirtis ir pagal tai išsirinksite reikiamą RAM kiekį. Štai keli dažniausiai sutinkami pasirinkimai: 1-2 GB. Tokią RAM atmintį naudoja patys paprasčiausi įrenginiai, kurie vienu metu geba atidaryti vieną naršyklės langą ar elektroninį paštą. Jei pasirinksite tokį variantą, tikėtina, jog labai greit norėsite jį padidinti.  4 GB. Tai optimaliausias variantas tiems, kurie kompiuterį naudoja naršymui internete, „Microsoft“ programoms ar kitoms elementarioms užduotims. Kasdieniam naudojimui šios atminties tikrai pakaks, tačiau jei kada prireiks didesnių galimybių, tokia talpa jų pasiūlyti negalės.  8 GB. Jei laikote save šiek tiek pažengusiu vartotoju ir kompiuterį naudojate aukštos kokybės filmams, kartais žaidžiate neįpareigojančius žaidimus ir nemėgstate savęs riboti, tai bus vienas geriausių pasirinkimų. Neoficialiai šis RAM kiekis laikomas standartu, puikiai pateisinančiu daugelio pirkėjų poreikius. 12 GB. Norite dar daugiau galimybių nei reikia statistiniam vartotojui, tačiau nesiryžtate investuoti į visapusišką efektyvumą užtikrinančią 16GB RAM talpą? Tuomet tai bus puikus tarpinis variantas, leisiantis kokybiškai stebėti aukštos kokybės filmus, sparčiai atlikti kasdienius darbus, o galbūt net ir išbandyti sudėtingesnes programas.  16 GB. Toks RAM kiekis rekomenduojamas tiems, kurie naudoja kompiuterį ir darbo tikslams, pavyzdžiui, montuoja, retušuoja ar dirba su kitomis vaizdo ir garso redagavimo programomis. Prie jų būtų galima priskirti ir žaidėjus ─ tokia operatyvioji atmintis leis išbandyti net ir labai kokybiškus žaidimus.  24 GB ir daugiau. Nuo šios ribos prasideda kur kas didesni RAM kiekiai, kurie tinka ne tik profesionaliems žaidėjams, bet ir žmonėms, dirbantiems su itin dideliais duomenų srautais. Tokius efektyvius įrenginius galima pritaikyti patiems įvairiausiems tikslams ─ jie dažniausiai naudojami ne tik kasdienių užduočių ar pramogų paketui. Apsvarstę visus šiuos aspektus, turėtumėte lengvai nuspręsti, koks RAM kiekis Jūsų atveju būtų geriausias. Atminkite, jog pasirinkdami jį, nepasirašote galutinio nuosprendžio: jei prireiks, ateityje RAM kiekį visuomet galėsite papildyti. Vidiniai kietieji diskai: viskas, ką Jums reikia žinoti Kietasis diskas yra vienas pagrindinių kompiuterio komponentų ─ jame bus saugoma visa sukaupta informacija, laikomi OS ir kiti naudingi failai. Nusprendus komplektuoti kompiuterį patiems ar ketinant atnaujinti tik šią detalę, tenka susidurti su gausia vidinių kietųjų diskų įvairove: į kuriuos parametrus svarbiausia atkreipti dėmesį? HDD disko tipas Tai vienas esminių pasirinkimų, kuris turės įtakos šių diskų savybėms. Šiuo metu išskiriami du jų tipai, su kuriais turėtumėte susipažinti iš arčiau.   Kietieji diskai HDD Šie diskai turi vieną ar kelias besisukančias plokšteles, kurios yra skirtos duomenų rašymui ar perrašymui tvarkyti. Tai ─ tradicinis, jau daugybę metų naudojamas modelis. Bene ryškiausias pranašumas yra kur kas mažesnė kietųjų diskų HDD kaina ─ ypač tuomet, jei talpa yra didesnė nei 1TB. Tiesa, šio tipo diskai veikia šiek tiek lėčiau, tačiau jei nesate linkę daug investuoti į šią detalę, o vietos kompiuteryje nesiruošiate taupyti, kietasis diskas HDD bus tikrai geras ir patikimas sprendimas. Kietieji diskai SSD SSD tipo diskai duomenų tvarkymui naudoja „flash“ atminties technologiją ─ tai reiškia, jog jie kur kas greičiau, nenaudodami per daug energijos, apdoroja duomenis. Kadangi šiuose komponentuose nėra jokių judančių detalių, jie veikia tyliau, o tarnauja ilgiau. Didžiausias minusas yra gerokai aukštesnė SSD kaina, todėl turėsite nuspręsti, ar prioritetą teiksite didesniam komfortui, ar visgi rinksitės mažesnes išlaidas. Atkreipkite dėmesį, jog vertė priklauso nuo to, kokio dydžio bus SSD diskas: jei daug informacijos jame saugoti neketinate, šiam pirkiniui neprireiks ir didelių investicijų. Taip pat galimas ir hybrid tipo variantas, sujungiantis abiejų šių diskų galimybes. Visgi, kadangi SSD kietieji diskai sparčiai pinga, toks modelis nesusilaukia itin didelio pirkėjų susidomėjimo. Tačiau hibridinį kietąjį diską galite sukomplektuoti ir patys, įsigiję abu šiuos įrenginius: tuomet rečiau naudojamą informaciją pravartu saugoti didesniame ir pigesniame HDD diske, o SSD naudoti einamiesiems, našumo reikalaujantiems failams. Kietojo disko talpa Tai labai svarbus, tačiau pakankamai individualus aspektas, lemsiantis, kiek vietos turėsite savo kompiuteryje. Pagalvokite, kokius informacijos kiekius laikote šiame įrenginyje: jei be operacinės sistemos ir kelių smulkių programų daugiau vietos Jums nereikia, užteks ir kelių dešimčių ar šimtų GB atminties. Tačiau jeigu naudojate sudėtingas programas, kaupiate filmų kolekciją ar kitus daug vietos užimančius failus, atitinkamai vertėtų rinktis 1TB ar dar didesnį kietąjį diską. Žvelgiant į ateitį, daugiau atminties visuomet yra geriau, tačiau reikėtų nepamiršti, jog nuo talpos priklauso ir kietųjų diskų kainos, todėl turėsite atrasti balansą tarp savo poreikių ir galimybių. Kiti svarbūs parametrai Jei jau apsisprendėte, kokio tipo ir talpos kietasis diskas nešiojamam kompiuteriui ar stacionariam įrenginiui tiktų labiausiai, neskubėkite ─ šie komponentai skiriasi dar keliomis svarbiomis ypatybėmis, kurias turėtumėte žinoti. Skaitymo ir rašymo greitis. Šiuo atveju viskas labai aišku ─ kuo didesniu greičiu dirba kietasis diskas SSD ar HDD, tuo efektyviau galėsite naudotis šiose laikmenose esančiais failais. Tačiau šie parametrai aktualūs tik tuomet, jei ketinate atidarinėti didelės talpos failus, kadangi priešingu atveju didelio skirtumo nespėsite pajausti. Jungties tipas. Tam, kad naujas kietasis diskas sėkmingai įsilietų į bendros sistemos darbą, būtina sąsaja tarp jo ir motininės plokštės. Jungčių tipai gali būti patys įvairiausi, tačiau jei nesinori gilintis į visas subtilybes, svarbiausia įsitikinti, ar jų pagalba pavyks prijungti diską prie pagrindinės plokštės ─ jei taip, dėl kitų aspektų galite nesijaudinti. „Cache“ atmintis. Ne visiems girdėta specifikacija ženkliai gali prisidėti prie spartesnio duomenų perdavimo. „Cache“ veikia panašiai, kaip ir operatyvioji RAM atmintis: tai laikina vieta, kurią kietasis diskas naudoja perduodamas duomenis iš vienos sekcijos į kitą ─ kuo daugiau vietos šioje talpykloje, tuo greičiau vykdomas procesas. Šios atminties dydis priklauso nuo to, kokio dydžio failus dažniausiai Jums tenka atidaryti. Įvertinę visus skirtingų vidinių kietųjų diskų tipus ir skirtumus, lengvai išsirinksite sau tinkamiausią. Nors dažnai teigiama, kad tai ilgaamžis pasirinkimas, nepamirškite, jog jei atminties pritruks, visuomet galėsite pasitelkti išorines duomenų talpyklas, todėl labai toli į ateitį žvelgti nebūtina.