remontas

Klozetą namuose tenka keisti pakankamai retai, todėl norisi, kad šis santechnikos įrenginys būtų kokybiškas ir komfortiškas. Šiuo metu rinkoje galima atrasti įvairiausių tualetų modelių, tad jeigu sunku apsispręsti, kuris iš jų būtų geriausias, susipažinę su šiais patarimais, sužinosite, į ką atkreipti dėmesį pradėjus šio įrenginio paieškas. Tinkami unitazo išmatavimai Pirmiausia pasirinkite tinkamą klozeto aukštį. Jis dažniausiai būna standartinis, tačiau priklausomai nuo poreikių galite rinktis šiek tiek aukštesnius ar žemesnius modelius. Tam, kad būtumėte tikri dėl šio pasirinkimo, galite išmatuoti dabartinio savo tualeto aukštį ir nuspręsti, ar toks variantas Jums patogus, ar visgi norėtųsi tam tikrų pokyčių. Tais atvejais, kai tenka taupyti vietą, vertėtų atsižvelgti ir į tualeto plotį – šie matmenys ženkliai nesiskiria, tačiau galėsite būti tikri, kad šį įrenginį pavyks lengvai įmontuoti pasirinktoje vietoje. Nuo šių matmenų dažnai priklauso ir klozeto forma, tad jeigu ieškote kompaktiškesnio varianto, verčiau rinkitės apvalesnius gaminius, o jei daugiau dėmesio norite skirti komfortui, Jums labiau tiks pailgos formos unitazas. Montavimo būdas Pagal montavimo būdą, išskiriami du pagrindiniai unitazų tipai – tai pastatomi ir pakabinami tualetai. Abu iš jų turi savų privalumų: Pastatomi tualetai. Tai – klasikinis šių įrenginių tipas, montuojamas ant grindų. Tokie unitazai pasižymi paprastu montavimu: jį pritvirtinsite net ir tuomet, kai visi remonto darbai jau bus atlikti. Pastatomi įrenginiai nustebins ir mažesne kaina, tačiau be trūkumų taip pat neapsieisite. Dėl užimamo grindų ploto kambarys optiškai atrodys kiek mažesnis. Be to, prie tvirtinimo siūlių dažniau susikaups nešvarumai, taigi reikės šiek tiek daugiau laiko paskirti valymo darbams. Visgi, jei norėsite išvalyti kalkes iš klozeto, tokia užduotis tikrai nebus sudėtinga. Užteks žinoti kelias veiksmingas gudrybes ir vėl galėsite mėgautis unitazo švara. Pakabinami tualetai. Bakelis ir dalis šių įrenginių konstrukcijos pasislepia sienoje, o dubuo tvirtinamas neliečiant grindų. Toks sprendimas patalpai prideda erdvumo, o pats unitazas atrodo itin estetiškai ir žavingai. Tuomet, kai įrengiamas mažas vonios kambarys, tokie modeliai yra itin dažnas pasirinkimas. Jie vizualiai neapkrauna erdvės, taigi galima sukurti išties jaukią ir patogią aplinką. Priežiūrai taip pat tenka skirti mažiau laiko, kadangi nereikia valyti grindis siekiančių detalių. Visgi, tokie tualetai yra kur kas sudėtingiau montuojami – jei nėra galimybės konstrukcijų paslėpti sienoje, joms reikalinga papildoma apdaila. Dažnai šie įrenginiai pasižymi ir kiek aukštesne kaina, tačiau šis niuansas priklauso nuo konkretaus modelio. Vandens nuleidimo mechanizmas ir kiti vandenį taupantys sprendimai Unitazai gali turėti vieną arba du vandens nuleidimo mechanizmus ir atitinkamą mygtukų skaičių. Jei Jūsų unitazas turi tik vieną mygtuką, visuomet nuleisite pilną baką vandens. Norėdami sumažinti vandens sąnaudas, rinkitės klozetus, turinčius du vandens nuleidimo mygtukus. Tuomet kiekvieną kartą galėsite nuspręsti, kokį vandens kiekį nuleisti (dažniausiai tai bus 3 ir 6 litrai). Toks sprendimas ilgainiui leis ženklai sumažinti išleidžiamo vandens kiekius.   Kalbant apie vandenį taupančius sprendimus, reikėtų susipažinti ir su itin šiuolaikiškais rimless unitazais, neturinčiais nuplovimo lanko. Tokia technologija užtikrina paprastesnę įrenginio priežiūrą ir maksimalią higieną, o dėl savo efektyvumo sunaudoja gerokai mažiau vandens išteklių. Atidžiai susipažinkite su šių įrenginių aprašymais – gamintojai dabar siūlo įvairius patobulinimus ir dar didesnį komfortą, tad teks nuspręsti, koks funkcionalumas Jums reikalingas. Klozeto dangtis Tikriausiai net nepagalvotumėte, kad ši detalė turėtų būti aktuali, tačiau po ilgesnio naudojimo savo nuomonę tikrai pakeisite. Nors unitazo dangčių įvairovė nėra itin plati, itin palankiai vertinamas lėtai nusileidžiantis tualeto dangtis. Toks variantas nusileidžia ne tik lėčiau, bet ir tyliau, taigi užtikrinamas maksimalus komfortas. Be to, toks modelis ypač tinka šeimoms su mažesniais vaikais: galėsite būti ramūs, kad su dangčiu jie neprisispaus pirštukų. Ieškantiems paprastos priežiūros, verta atkreipti dėmesį ir į lengvai nusiimančius dangčius. Tokius modelius nuimsite ir uždėsite be didelių pastangų, todėl dar patogiau ir kokybiškiau galėsite išvalyti visus tualeto tarpus. Unitazo stilius Nors prekyboje vis dar dominuoja balti klozetai, vis dažniau galima pastebėti ir kitų spalvų, pavyzdžiui, juodus ar pilkus modelius. Tokie variantai tiks tuomet, jei kuriate unikalų vonios interjerą ir ieškote prie jo derančių sprendimų. Svarbiausia įsitikinti, kad naujasis unitazas derės prie kitų vonios baldų ir įrenginių – jei taip, rinkdamiesi jį, galite drąsiai eksperimentuoti. Atsižvelgę į visus šiuos aspektus, išsirinksite kokybišką ir ilgai tarnausiantį klozetą. Atkreipkite dėmesį ir į jo gamintoją – žinomų prekinių ženklų tualetai tikrai bus patvarūs, o kai kuriems modeliams suteikiamos ir garantijos. Platų jų pasirinkimą rasite Pigu.lt elektroninėje parduotuvėje.

Sienų tapetavimas – iki šių dienų dažnai pasirenkamas dizaino sprendimas, namuose leidžiantis išplėtoti praktiškai bet kokio stiliaus interjerą. Kokybiškai atliktas darbas džiugina ilgus metus, tačiau neretai kyla klausimų, kaip klijuoti tapetus. Įsidėmėję kelis esminius patarimus, tapetų juostas galėsite klijuoti ir patys – tam reikės kruopštumo ir šiek tiek specifinių žinių. Pašalinkite senus tapetus Prieš pradėdami klijuoti naujus, pirmiausia turėtumėte pašalinti senus tapetus ir užsilikusius jų klijus – tuomet reikėtų įsidėmėti šiuos patarimus: Paprastesniems, popieriniams vieno sluoksnio tapetams pakaks šilto vandens, kempinės ir grandyklės. Supjausčius visus tapetus ir taip padalinus juos atskiromis dalimis, vandenyje išmirkyta kempine reikėtų „pareiti“ per visas sienas. Šiek tiek palaukę, po truputį galėsite seną tapetą nuplėšti: sudrėkę tapetai nusiims kur kas paprasčiau. Sunkiau besiplėšiantį tapetą galima kempine sušlapinti papildomai, o užsilikusias „dėmeles“ švelniai pašalinti su grandikliu. Būtinai nuvalykite klijų likučius – tuomet būsite tikri, kad tapetavimas bus kur kas sklandesnis. Tvirtai prilipusiems tapetams prireiks specialios šalinimo priemonės. Tai – specialus skystis, kurį dažniausiai tam tikru santykiu reikia sumaišyti su vandeniu. Vadovaukitės instrukcijomis ir tuomet paėmę kempinę ar volelį šiuo skysčiu tepkite visą paviršiaus plotą. Tapetai ir užsilikę klijai neilgai trukus turėtų atšokti nuo sienos. Dar prieš pradėdami šalinti tapetus, paruoškite kambarį. Toks paruošimas nepareikalaus didelių pastangų. Jei įmanoma, išneškite visus baldus ar bent jau apdenkite juos nuo vandens apsaugančia plėvele. Reikėtų nepamiršti ir grindų – ypač tuomet, jei jos nėra atsparios vandeniui. Paruoškite sienas Prieš klijuojant tapetus, siena turi būti lygi, nusausinta ir visiškai švari. Jei yra kitaip, bet kokius įtrūkimus ir nelygumus reikėtų užglaistyti, nušlifuoti ir nugruntuoti. Dažytą sienų paviršių patartina papildomai nuplauti ir tuomet nušveisti švitriniu popieriumi bei nugruntuoti. Ruošiantis tapetų klijavimui, šiame kambaryje reikia išjungti elektrą ir nuimti visas rozetes bei jungiklius. Žinoma, nepamirškite apsaugoti ir patalpoje liekančių baldų, kad jų nepaveiktų nei klijai, nei kitos darbo metu naudojamos medžiagos. Pasirūpinkite tapetais ir klijais Ne paslaptis, kad kokybę paveikia ir tinkamai pasirinkti tapetai. Jie gali būti ne tik skirtingų spalvų, bet ir tipų, todėl šiam aspektui taip pat reikėtų skirti pakankamai dėmesio. Kai išsirinksite tinkamus tapetus, reikės apskaičiuoti ir reikalingą ritinėlių kiekį. Šiuo atveju skaičiavimai labai paprasti – tereikia žinoti visų plotą ir atsižvelgti į tai, kokio dydžio yra vienas rulonas. Tam, kad pavyktų išvengti nemalonių staigmenų, patartina turėti šiek tiek tapetų atsargoje – jų padengiamas plotas bent 10 procentų turėtų viršyti faktinį sienų plotą. Klijus taip pat reikėtų pasirenkami atsakingai, kadangi nuo jų priklausys dalis Jūsų darbo sėkmės. Klijai gali būti universalūs, ar pritaikyti tam tikriems tapetų tipams. Pasidomėkite jų aprašais išsiaiškinkite, kokiems tapetams atitinkami klijai yra skirti, ir, jei rinksitės sausus klijus, atidžiai vadovaukitės instrukcijomis juos sumaišydami. Šiuo atveju svarbus vandens bei klijų santykis ir jų brinkimo laikotarpis. Supjaustykite tapetus ir paruoškite juos klijavimui Kai baigsis paruošimas, netrukus sieną bus galima padengti nauju tapetu. Klijavimas klostysis sklandžiau, jei atliksite ir šiuos žingsnius: Pasitelkę ruletę, išmatuokite sienų ilgį ir pagal tai nupjaukite tapetus. Žymėjimui naudokite pieštuką, o kirpimui – popieriaus rėžtuką arba žirkles. Karpant patartina pridėti šiek tiek tapetų ilgio. Suderinkite raštus ir susinumeruokite tapetų juostas. Vidinėje tapetų juostos pusėje pažymėkite, kokia kryptimi juos klijuosite. Tam, kad išvengtumėte klaidų ir užsitikrintumėte kokybę, tapetus patikrinkite. Šis tapetavimo žingsnis nebus toks svarbus, jei vietoj raštų rinkotės įdomesnių spalvų variantus. Ištepkite tapetų lakštus klijais. Tam geriausia naudoti šepetėlį arba volelį. Tapetų juostos tepimą pradėkite nuo centro ir tuomet judėkite link kraštų. Pasistenkite, kad klijais tolygiai pasidengtų visas tapetų juostos lakštas. Atkreipkite dėmesį, kuo skiriasi flizelino tapetų klijavimas. Jei naudosite tapetus, pagamintus flizelino pagrindu, reikėtų žinoti, kad klijai tuomet yra tepami tik ant sienos, o tapetai lieka sausi, tad kai kuriuos žingsnius galėsite praleisti. Užlenkite kraštus ir šiek tiek palaukite. Tam, kad tapetai išliktų kokybiški ir nesusidarytų raukšlelės ir burbuliukai, tokioje pozicijoje tapetų juostos turėtų būti laikomos apie 7-15 minučių. Atliekant šiuos darbus, ypatingai svarbu klijais neištepti gerosios tapetų juostos pusės. Ant sienos nusibrėžkite vertikalią liniją. Pagal ją klijuosite pirmąją, svarbiausią tapetų juostą. Kad rezultatas būtų kuo tikslesnis, o tolimesni klijavimo darbai – sklandesni, papildomai patartina pasitelkti gulsčiuką. Pradėkite tapetų klijavimą Kai paruošimas jau bus baigtas, dar lauks šie žingsniai: Jei tapetai yra šiurkštesni, storesni ir jiems reikia daugiau klijų, prieš klijuojant pirmą tapetų juostą, klijais reikėtų tolygiai padengti ir sieną. Šią informaciją gamintojai neretai nurodo ir tapetų instrukcijose. Atlenkite viršutinę tapetų juostos dalį ir nuo viršaus pradėkite ją glausti prie sienos. Lakštą reikėtų švelniai prispausti. Laikykitės savo nusibrėžtos vertikalios linijos. Įsitikinkite, kad tapetai nelies lubų. Tai ypač aktualu, jei jos nėra plaunamos. Nuo lubų reikėtų palikti maždaug 1,5cm tarpelį. Taip jų neištepsite klijais. Tapetų juostos kraštą reikėtų sulenkti toje vietoje, kur yra sienų ir lubų susikirtimo linija. Atlenkite apatinę juostos dalį ir po truputį prispauskite ją prie sienos. Tapetų juostą prispauskite iki pat grindjuostės, o apačioje likusį kraštą atsargiai nupjaukite peiliu. Pasiimkite švarų, sausą volelį ir užklijuotą tapetų juostą pritvirtinkite ant sienos. Braukite juo nuo viršaus į apačią, o po to – nuo vidurio link kraštų. Taip geriau paskirstysite klijų likučius. Papildomai drėgna kempinėle nuvalykite klijų perteklių. Užklijuokite antrąją tapetų juostą ant sienos. Šiuo atveju svarbu suderinti raštus ir įsitikinti, kad kraštai yra tinkamai suglausti – tuomet nesimatys sienų linijos. Tapetą ir vėl išlyginkite voleliu. Taip pat užklijuokite ir visas kitas juostas. Tepdami jas klijais, įsitikinkite, kad jų įmirkimo laikas bus panašus. Daugiausiai dėmesio reikėtų skirti šiems žingsniams: Kampai. Kampinę tapetų juostą klijuokite taip, jog maždaug trys jos centimetrai išsikištų už kampo ir juos taip pat klijuokite prie paviršiaus. Jei atliekamas vinilinių tapetų klijavimas, reikėtų naudoti specialius, jiems pritaikytus klijus. Nykštį ir smilių prispauskite prie paviršiaus, braukite per kampą žemyn, kad išryškintumėte jo liniją. Kitą juostą prie to paties kampo klijuokite pagal jo kraštą, įsitikindami, kad išsikišę kraštai yra uždengiami. Klijavimas aplink langus ar duris. Jei reikia išklijuoti durų ar langų nišą, išmatuokite šias kraštines ir pridėkite po kelis centimetrus. Atkirpkite reikiamą tapetų juostos dalį ir tiek ją, tiek užlanką klijuokite prie sienos. Ties palange tapetų lakštus reikėtų sulenkti ir su rėžtuku juos atkirpti taip, kad jie užeitų tiesiai po palange. Radiatoriai. Išmirkytą tapetų juostą reikėtų atsargiai kišti po radiatoriumi ir tuomet švelniai ją prispausti. Jei reikia, ties vamzdžių iškilumais padarykite nedideles iškarpas. Vietos aplink rozetes ir jungiklius. Jau suklijavus visus tapetų lakštus, ties jungtukų ir rozečių zonomis, rėžtuku reikėtų išpjauti atitinkamo dydžio skyles. Lubos. Šiais laikais toks apdailos būdas gali būti pritaikomas net ir vonios kambariui, todėl nieko keisto, jeigu nutarsite pereiti ir prie lubų. Jei nuspręstumėte užsiimti ir lubų tapetavimu, turėkite omenyje, kad šį darbą geriausia atlikti dviese. Ištepkite lakštą klijais, sulankstykite jį it armonikėlę ir klijuokite. Vienam iš Jūsų teks pasistengti, kad tvirtai laikytųsi tapetų kraštai (juos užteks prilaikyti), o kitam – lakštą ant lubų kuo geriau išlyginti. Skysti tapetai: kaip klijuoti? Priklausomai nuo tapetų tipo, gali skirtis ir jų klijavimo metodai. Šiuo atveju kone labiausiai išsiskiria skysti tapetai – norėdami jais papuošti kambario sienas, turėtumėte sekti šias instrukcijas: Sienų paviršius turi būti sausas ir švarus. Reikėtų pašalinti visus pažeidimus, kurie yra didesni nei 1 mm. Prieš pradedant klijavimo darbus, sieną dviem sluoksniais reikia nugruntuoti specialiu gruntu. Paruoškite medžiagą. Pagal pateiktas instrukcijas pakuotės turinį sumaišykite su nurodytu vandens kiekiu, gautą masę supilkite atgal į maišą ir palikite išbrinkti maždaug 12 valandų. Imkitės darbo. Prieš pradėdami tepti, masę dar kartą gerai išmaišykite rankomis, perspausdami ją tarp pirštų – taip nesusidarys klijų gumulėliai. Tuomet dėkite ją ant sienos nedideliais gabalais ir išlyginkite su plastikine glaistykle. Siekiant idealių rezultatų, po valandos ar dviejų paviršių galima išlyginti drėgna trintuve. Palikite juos išdžiūti. Skysti tapetai, priklausomai nuo patalpos temperatūros ir drėgmės, gali džiūti nuo vienos iki dviejų parų. Kambaryje reikėtų atidaryti langus ir intensyviai jį vėdinti. Kaip klijuoti dažomus tapetus? Kai pasirenkami puikiu atsparumu garsėjantys dažomi tapetai, kaip klijuoti taip pat gali būti labai aktualus klausimas. Pirmiausiai turėtumėte atkreipti į jų tipą: jei jie yra viniliniai, tokius tapetus galėsite klijuoti kaip įprastus. Tačiau jeigu tapetai pagaminti iš stiklo pluošto, pravartu įsiminti ir šią informaciją: Jei bus naudojami šviesesni dažai, geriausia rinktis neutralios spalvos gruntą. Tamsioms spalvoms šis atspalvis nėra aktualus. Reikės pasirūpinti specialiai šio tipo tapetams tinkančiais klijais. Skirtumas tas, kad juos reikia tepti ant sienos ir tik tuomet prispausti lakštą bei išlyginti jį pasitelkus mentelę arba volelį. Šio tipo tapetus rekomenduojama dažyti emulsiniais vandens pagrindo dažais. Įsidėmėjus visą šią informaciją, patys sėkmingai galėsite klijuoti sienas. Svarbiausia visus darbus atlikti kruopščiai ir nuolat stebėti situaciją – taip pavyks išvengti bet kokių didesnių klaidų ir klijavimo darbų kokybė nustebins Jus pačius.

Šiais laikais turime pakankamai plačią šildymo katilų įvairovę, todėl patys galime nuspręsti, kokiu būdu mūsų namus pasieks šiluma. Visgi, jei prie namų yra tiekiamos gamtinės dujos, daugelis ilgai nemąsto ir nutaria įsigyti dujinį katilą. Toks sparčiai populiarėjantis sprendimas turi pakankamai solidų privalumų paketą – tereikia išsirinkti tinkamą modelį. Siūlome geriau perprasti šių įrenginių veikimo principą ir paanalizuoti aspektus, kurie svarbūs svarstant, kokie dujiniai katilai yra geriausi. Kaip veikia dujiniai katilai? Pirmiausia reikėtų paminėti, kad visą dėmesį šį kartą skirsime kondensaciniams katilams. Paprasti jų modeliai pagal 2015 metais Europoje patvirtintas direktyvas turėjo būti nebetiekiami ir negaminami. Tačiau kondensacinis katilas dar modernesnis – jis suteikia galimybę išgauti papildomą šilumą. Deginant gamtines dujas, susiformuoja vandens garai ir įvyksta kondensacija, o šio proceso metu išskirta energija sugrįžta atgal į šildymo sistemą. Tiesa, kondensacija vyksta tik tuomet, jeigu temperatūra nukrenta žemiau „rasos taško“, kuris gali siekti net ir 50 laipsnių. Toks dujinis katilas sunaudoja mažiau dujų nei įprastas, tačiau jų išgaunamas šilumos kiekis yra panašus, taigi pavyksta nemažai sutaupyti. Namo šildymas dujomis: kokie jo privalumai? Be prieš tai minėtų privalumų, dujiniai katilai gali pasiūlyti ir šiuos: Aukštas naudingumo koeficientas. Nors tikrosios galimybės priklauso nuo konkretaus modelio, neretai teigiama, kad šis kondensacinių dujinių katilų rodiklis gali siekti net 110 procentų. Labai dažnai kyla klausimų, kiek kainuoja dujinis šildymas. Nors lyginant su kieto kuro katilais, tai nėra pats pigiausias pasirinkimas, konkreti kaina priklauso ir nuo Jūsų asmeninių poreikių, ir nuo gamtinių dujų kainos. Tačiau iš esmės tai pakankamai optimalus pasirinkimas. Paprasta priežiūra. Sumontavus šią sistemą, jos valyti ar dažnai rūpintis nebereikės, taigi ilgainiui apie jos egzistavimą tiesiog pamiršite. Komfortas. Nereikės rūpintis ir kieto kuro (malkų, anglių ir t.t.) sandėliavimu – šie įrenginiai tikrai nustebins patogumu. Patikimumas. Nors daugeliui gali atrodyti priešingai, šiais laikais parduodami dujų katilai yra visapusiškai saugūs. Šiuose įrenginiuose sumontuoti įvairiausi saugikliai, kurie, atsiradus bėdoms su slėgiu, elektra ar kitais veikimo niuansais, katilą tiesiog išjungia. Nedidelės investicijos įrangai. Dujiniai katilai yra pakankamai pigūs, todėl šios sistemos įrengimas nepareikalaus didelių išlaidų. Tiesa, kondensaciniai modeliai yra kiek brangesni, tačiau lyginant jų efektyvumą, šios investicijos netrunka atsipirkti. Koks dujų katilas geriausias? Nusprendus įsigyti šio tipo įrangą, reikėtų atidžiau susipažinti, kuo skiriasi dujiniai katilai: Vandens paruošimo būdas. Dujiniai katilai vandenį gali šildyti momentaliai arba turėti specialią šalia pastatomą arba integruotą tūrinę talpą. Pirmojo tipo įrenginiai yra lengvesni ir greitai įrengiami, tačiau jei vienu metu vandenį leisite keliose vietose, gali šiek tiek susilpnėti srovė. Tuo tarpu atskirą talpą turintys katilai yra masyvesni (jie dažniausiai statomi atskiroje katilinėje), tačiau tuomet su vandens srove problemų nepasitaiko. Toks dujinis katilas tinka didesniems namams su didesniais vandens vartojimo poreikiais. Itin svarbu pasirinkti tinkamą šildomo vandens talpą, kadangi priešingu atveju jo resursai gali greitai pasibaigti. Pakabinami ir pastatomi. Pakabinami dujiniai katilai yra mažesnių išmatavimų, nesunkūs ir neretai – ne tokie galingi. Tuo tarpu pastatomi modeliai dažniausiai montuojami su atskiru tūriniu karšto vandens šildytuvu, taigi bendra įrangos masė tampa per didelė, kad ją būtų galima tvirtinti prie sienos. Galingumas. Tam, kad tiksliai apskaičiuotumėte reikiamą galią, reikia vertinti namo būklę, katilo paskirtį (tik šildymui ar ir karštam vandeniui) ir šildomų patalpų plotą. Tačiau galima atlikti preliminarius skaičiavimus. Jei namas yra naujesnės statybos, šildomo ploto kvadratus padauginkite iš 0,08 kW, o jei būstas senesnis – iš 0,1 kW. Šilumokaičio medžiaga. Aliuminio lydinio (su siliciu) šilumokaičiai yra jautresni užteršimui, todėl jų priežiūrai tenka skirti daugiau dėmesio. Nerūdijančio plieno gaminių paviršius lygesnis, todėl kondensatas juos lengviau nuplauna. Patogus valdymas. Nors tai nėra būtina, modernesnė katilo valdymo sistema užtikrins dar didesnį komfortą ir leis išbandyti daugiau skirtingų funkcijų ar programų. Atsižvelgę į visus šiuos aspektus, lengvai išsirinksite, kuris dujinis katilas tinka Jūsų namams. Tai ekologiškas ir efektyvus namų šildymas, kuris suteiks ne vieną privalumą – turėtumėte tuo įsitikinti patys! Taip pat mes paruošėme straipsnį, svarstantiems, kokį namų šildymo būdą pasirinkti, grindinį ar radiatorių.

Siekiant sukurti saugią namų aplinką, pirmiausia būtina pasirūpinti kokybiškomis ir patikimomis lauko durimis. Nuo jų priklauso ne tik saugumas, bet ir šilumos, garso izoliacija ir bendras namo eksterjeras. Nenuostabu, kad šio gaminio pasirinkimui skiriame ypatingą dėmesį – paruošėme Jums patarimus, kurie padės išsirinkti geriausią variantą. Į ką svarbu atsižvelgti renkantis lauko duris? Lauko durų tipas Priklausomai nuo to, iš ko bus pagamintos lauko durys, priklausys ir tam tikros jų ypatybės bei pritaikymo galimybės. Šiuo metu prekyboje dominuoja šie jų tipai: Plieninės durys Dar kitaip žinomos kaip šarvuotos, šio tipo durys yra vienas dažniausių pasirinkimų tiek daugiabučiams, tiek ir individualiems namams. Vienas ryškiausių šių gaminių privalumų yra saugumas: kokybiškos spynos ir didesnis jų kiekis neleidžia į namus taip lengvai patekti ilgapirščiams. Jos bus atsparios drėgmei, mechaniniam poveikiui ir šilumos kaitai. Šios durys dažniausiai gali pasiūlyti ir gerą garso izoliaciją, universalų pritaikymą, plačią stilių įvairovę bei pakankamai ilgą tarnavimo trukmę – visus šiuos privalumus išbandysite už itin palankią kainą. Tiesa, reikėtų paminėti, kad šilumos laidumas tikrai nėra jų privalumas: gali būti, kad šiuo rodikliu tokias duris pralenks kiti jų tipai. Plastikinės durys Nors ir ne tokios tvirtos ir ilgaamžės kaip šarvuotos, šios durys pasiūlys plačią įvairovę ir itin gerą šilumos izoliaciją. Tai reiškia, kad net ir šaltuoju sezonu šiluma liks Jūsų namuose. Be to, jas galėsite įsigyti dar žemesne kaina. Tačiau reikėtų įvertinti ir tai, jog ilgainiui, nuo šilumos pokyčių tokie gaminiai gali šiek tiek deformuotis ir dėl to sunkiau užsidaryti. Klijuotos medienos durys Tokį pavadinimą šie gaminiai gavo dėl to, jog vietoj vieno storo medienos sluoksnio, jie yra suklijuojamos iš kelių plonesnių. Taip siekiama užtikrinti didesnį atsparumą temperatūrų pokyčiams. Jos gerai sulaiko šilumą ir gali pasiūlyti labai elegantišką išvaizdą, tačiau reikėtų turėti omenyje, jog priežiūros tokioms durims reiks šiek tiek daugiau. Kas keletą metų teks jas impregnuoti ir šiek tiek pasaugoti nuo mechaninių pažeidimų. Dizaino sprendimai Lauko durys yra vienas pirmųjų dalykų, kurį pamato pas Jus užsukę svečiai, todėl šiam aspektui taip pat reikėtų skirti pakankamai dėmesio. Rinkdamiesi buto duris, laisvės turėsite šiek tiek daugiau, tačiau jei šis gaminys reikalingas namui, dizainą turėtumėte derinti prie jo fasado. Stilių įvairovė tikrai pakankamai plati: galima rinktis įvairius medienos atspalvius ar žaviais raštais papuoštus gaminius. Itin moderniai atrodo lauko durys su stiklu, tinkančios individualiems namams. Savo techninėmis ypatybėmis jos nei kiek nenusileidžia kitiems gaminiams ir lygiai taip pat gerai gali sulaikyti tiek garsą, tiek ir šilumą. Kitos svarbios charakteristikos Rinkdamiesi duris, turėtumėte atsižvelgti ir į šiuos aspektus: Šilumos izoliacija. Durų apšiltinimui naudojama mineralinė vata, putų poliuretanas arba stiklo pluoštas, kuris dažniausiai pasižymi išskirtine šiluma. Atsižvelkite į atitinkamo gaminio šilumos perdavimo koeficientą: kuo jis mažesnis, tuo daugiau šilumos liks Jūsų namuose. Sandarumas. Šis aspektas iš esmės priklauso ir nuo konkrečių durų tipo ir jų kokybės, tačiau taip pat verta atkreipti dėmesį į jų klasę. Laukui pakanka 3-4 klasės durų. Garso izoliacija. Šis parametras išreiškiamas Rw rodikliu arba garso izoliacijos klase – jei gyvenate netoli triukšmingų gatvių, į šį aspektą taip pat reikėtų atsižvelgti. Tačiau nepamirškite, kad tiek triukšmingumui, tiek sandarumui įtakos turės ir tinkamas durų įstatymas: įsitikinkite, kad po jų montavimo neliko jokių plyšių. Apgalvoję visus šiuos aspektus, lengvai nuspręsite, kokios lauko durys labiausiai tiks būtent Jūsų namams – jų pasirinkimas pakankamai platus, tad tikrai bus iš ko pasirinkti. Tuomet bus galima pagalvoti ir apie kambariams skirtus gaminius: paruošėme Jums patarimus, kaip išsirinkti vidaus duris.

Vidaus durys neabejotinai yra vienos svarbiausių namų jaukumą nulemiančių detalių. Visgi, nors šie gaminiai ir neturi būti tokie tvirti ir atsparūs kaip laukui pritaikyti modeliai, renkantis neužtenka atsižvelgti vien tik į jų išvaizdą. Norėdami išsiaiškinti, kokios vidaus durys geriausios, turėtumėte apgalvoti kelis svarbiausius aspektus – būtent juos šį kartą ir aptarsime. Vidaus durų dydis Tai kone pats svarbiausias kriterijus, nulemsiantis ir paprastą montavimą, ir patogų naudojimą. Tam, kad pasirinktumėte tinkamą variantą, reikia išmatuoti angos plotį, aukštį ir sienos storį. Jei grindys dar nėra sudėtos, matuodami aukštį, nepamirškite įtraukti ir šio skaičiaus. Tarpas tarp staktos ir sienos turėtų siekti maždaug vieną centimetrą. Tais atvejais, kai anga dar tik formuojama, gyvenamuosiuose kambariuose reikėtų palikti ne siauresnį nei 80 centimetrų tarpą, o svetainės durų plotis galėtų siekti 0,9-1 metro plotį.  Vidaus durų varstymo būdas Vidaus kambario durys gali būti atidaromos arba stumdomos. Pirmasis variantas – standartinis pasirinkimas, vis dar dominuojantis daugelyje interjerų. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie gaminiai gali atsidaryti arba į vidų, arba į išorę – sprendimas priklauso nuo to, kiek laisvos vietos yra atitinkamose erdvėse. Įsitikinkite, jog atvertos durys nesirems į kitus daiktus ir nekliudys praėjimo – pagal tai ir pasirinksite jų varstymo kryptį.   Sulankstomos vidaus durys gali pasiūlyti ir daugiau privalumų – jos patinka tiems, kurie ieško šiek tiek nestandartiškų, tačiau praktiškų sprendimų. Suskleistos jos nereikalauja daug kambario erdvės ir puikiai įsilieja į patalpos interjerą. Tokios durys tyliai varstosi, neužsidaro nuo skersvėjo ir netampa skaudžia kliūtimi aplinką tyrinėjančioms jaunesnėms Jūsų atžaloms. Vidaus durų gamybos medžiagos Ar durys bus geros, galima spręsti pagal tai, iš kokios medžiagos jos yra pagamintos. Šiuo metu rinkoje dominuoja tokie variantai: Medžio masyvas. Tokios durys nustebins išskirtiniu ilgaamžiškumu. Ši medžiaga garsėja tvirtumu ir patikimumu, o solidi medienos išvaizda suteikia ir jaukumo, ir prabangos. Esant reikalui, tokias duris galima restauruoti ir taip dar labiau prailginti jų tarnavimo laikotarpį. Šie gaminiai taip pat gali pasiūlyti puikią šilumos ir garso izoliaciją. Visgi, dėl didesnio svorio, bėgant metams jos gali šiek tiek „pasėsti“ ir dėl to sandariai neužsidaryti. Tokias duris reikėtų pasaugoti nuo drėgmės – taip išvengsite didesnių deformacijų. MDF plokštės. Šio tipo durys gali tapti puikia medienos alternatyva, ieškantiems šiek tiek pigesnių sprendimų. Nors tokie gaminiai negali pasiūlyti išskirtinio ilgaamžiškumo, Jūsų laukia plati stilių įvairovė, atsparumas vandeniui ir gerokai žemesnė kaina. Durys bus pakankamai lengvos, jų nepaveiks temperatūrų pokyčiai, o atnaujinimas taip pat nesukels didelių rūpesčių. PVC. Iš šios medžiagos pagamintos durys taip pat neprivers Jūsų išlaidauti, tačiau tarp jų rasite platų skirtingų spalvų pasirinkimą. Tokie gaminiai yra atsparūs vandeniui, taigi juos lengvai galėsite nuvalyti. Ši medžiaga gali deformuotis nuo didelių temperatūrų pokyčių, tačiau kambariuose dažniausiai tai nėra ypač aktualu. Žinoma, tvarumu tokios durys tikrai nusileidžia mediniams modeliams, tačiau jei vertinate praktiškumą, turėtumėte likti patenkinti jų ypatybėmis. Vidaus durų stilius Svarstant, kokios durys geriausios, šis aspektas taip pat yra labai svarbus. Šių gaminių spalva dažniausiai yra derinama prie grindų arba sienų atspalvių, taip išlaikant vientisą interjero stilių. Visgi, turėtumėte įvertinti ir tai, jog po kelerių metų namų stilistiką galbūt norėsite atnaujinti. Todėl neapsiriksite, jei pirmenybę teiksite neutraliems, lengviau derinamiems tonams. Tačiau drąsiau galite eksperimentuoti su durų papuošimais. Kai kurios iš jų yra dekoruotos raštais, o kitos – turi stiklus, kurie subtiliai pagyvins Jūsų puoselėjamą aplinką. Vidaus durų komplektacija Prieš įsigyjant duris, verta atidžiau panagrinėti, su kokiais priedais jos yra parduodamos – tai lemia ir jų kainą, ir montavimo patogumą. Jei rinkinyje nebus spynų, rankenų ir kitų panašių gaminių, juos teks įsigyti papildomai. Tokiu atveju labai svarbu priderinti jų stilių prie pačių durų: taip išsaugosite patalpos vientisumą. Visgi, daugelis vidaus naudojimui skirtų durų parduodamos kartu su būtiniausiais atributais – kai kuriuose rinkiniuose galima rasti ir montavimo priedus. Apgalvoję visus šiuos kriterijus, nesunkiai nutarsite, kurios vidaus durys labiausiai tinka būtent Jūsų namams. Renkantis jas, daugiausiai dėmesio skiriame stilistikai ir kokybei, tačiau kai kalba pasisuka apie laukui pritaikytus gaminius, reikalavimų yra kur kas daugiau. Jei nuspręsite atnaujinti ir juos, paruošėme Jums patarimus, kaip išsirinkti lauko duris.

Elektros lemputės yra vienos iš tų prekių, apie kurių egzistavimą namuose net nesusimąstome. Visgi, nuo jų priklauso ir apšvietimo galimybės, ir finansiniai aspektai – jei norisi sutaupyti, šiuos gaminius reikia rinktis atsakingai. Apgalvoję kelis esminius aspektus, nesunkiai nuspręsite, kurios lemputės Jūsų namams būtų pačios tinkamiausios. Lempučių tipai Nuo šio aspekto priklauso pagrindinės elektros lempučių ypatybės – visas jas atskleidžia žemiau pateikta lentelė: Lempučių tipas Privalumai Trūkumai Kaitrinės Gera kaina Didžioji dalis energijos sunaudojama šilumai, o ne šviesai Trumpa veikimo trukmė Halogeninės Sunaudoja mažiau energijos Tarnauja ilgiau nei kaitrinės Labai greitai įsižiebia Stipriai įkaista Lyginant su LED lemputėmis, atsilieka ir veikimo trukme, ir ekonomiškumu Fluorescencinės Reikalauja 80 proc. mažiau energijos nei kaitrinės ir kur kas didesnę jos dalį atiduoda šviesai, o ne šilumai Veikimo trukmė, lyginant su kaitrinėmis, beveik 20 kartus ilgesnė Kainuoja mažiau nei LED lemputės Ilgesnė įsižiebimo trukmė (iki 3 minučių) Bėgant laikui, šviesumas pradeda mažėti Sudėtyje yra gyvsidabrio, todėl reikia saugoti nuo sudužimo LED Pats taupiausias lempučių tipas (išeikvoja 90 procentų mažiau energijos nei kaitrinės) Iš karto šviečia visu pajėgumu Neįkaista Tolygiai skleidžia šviesą nepriklausomai nuo krypties Itin ilga tarnavimo trukmė (nuo 35 000 valandų). Didesnė kaina Cokolis Cokoliu dažniausiai vadinama lemputės sujungimo dalis. Jis pažymėtas atitinkamomis raidėmis, o šalia esantys skaičiai nurodo cokolio matmenis. Dažniausiai sutinkami šie jų tipai: „E“. Šia raide pažymėtos pačios pirmosios, įsukamos Edisono lemputės. Jos iki šiol nepraranda savo populiarumo – tai lemia jų universalumas. Skaičius nurodo atstumą tarp kaiščių. Itin dažnai sutinkamos storesnį galą turinčios lemputės „E27“: jos naudojamos kone visiems šių gaminių tipams. Taip pat plačiai naudojamos ir „E14“ lemputės, turinčios siauresnį galą. „G“. Taip žymimos halogeninėmis kapsulėmis vadinamos lemputės, kurios dažniausiai neįsisuka, bet įsispaudžia. Jos domina tarp halogeninių lempų, tačiau lygiai taip pat gali būti naudojamos ir kitoms lemputėms. Jų cokolis yra pagamintas iš stiklo. G4, G10, G13 – dažniausiai sutinkami, tačiau tikrai ne vieninteliai variantai. „GU“. Tokie gaminiai dažniausiai turi specialius tvirtinimus, kurie užtikrina lempučių stabilumą. „GU10“ lemputės dažnai naudojamos sieniniuose šviestuvuose, o „GU5.3“ – lubiniuose šviestuvuose ir dekoratyviniame apšvietime. Pastarasis variantas pasižymi kompaktišku dydžiu – tarp jų dominuoja LED lemputės. Lemputės ryškumas Anksčiau, kai namuose dominavo kaitrinės lemputės, ryškumas buvo matuojamas vatais, tačiau iš tiesų tai yra galios vienetas. Rinkoje pasirodžius energiją taupantiems modeliams, galingumas tapo nebe toks aktualus, kadangi šie gaminiai, pagamindami tą patį šviesos kiekį, sunaudoja kur mažiau energijos. Būtent dėl to, norint išsiaiškinti lemputės ryškumą, daug logiškiau atsižvelgti į liumenus – kuo skaičius yra didesnis, tuo ryškesnė bus šviesa. Norėdami išsirinkti labiausiai Jums tinkantį variantą, turėtumėte atsižvelgti į konkretaus kambario paskirtį ir jo dydį. Išskyrėme, koks liumenų kiekis yra reikalingas vienam kvadratiniam metrui: Prieškambariui – 100-150lm; Svetainei, miegamajam ir vonios kambariui – 200-300lm; Virtuvei – 250-300lm; Darbo ir vaikų kambariui – 300-400lm. Spalvos temperatūra Ši specifikacija skaičiuojama kelvinais – kuo jų daugiau, tuo baltesnė bus šviesa. Mažesnis kelvinų skaičiuos sukuria šiltą, jaukią aplinką, kurioje galima atsipalaiduoti ir pailsėti. Tuo tarpu didesnis – užtikrina mūsų produktyvumą ir suteikia daugiau energijos. Išskiriami trys šviesos tipai: geltona, balta ir melsva – jų pritaikymo galimybes atskleidžia žemiau pateikta lentelė: Kelvinai Šviesos tipas Pritaikymo galimybės 2700-3000K Geltona („šiltai“ balta) Valgomajame, miegamajame, prieškambaryje ir kitose gyvenamosiose patalpose. 3000-4000K Balta (dienos šviesa) Virtuvėje, sandėliuke, rūsyje ir kitose darbinėse patalpose. 5000-6500K Melsva („šaltai balta“) Biuruose, vaikų, darbo kambariuose ir kitose erdvėse, kuriose reikalingas maksimalus produktyvumas. Lemputės forma Visi daugiau ar mažiau įsivaizduoja, kaip atrodo standartinė lemputės forma – tokie gaminiai gali būti pritaikomi praktiškai bet kurioje erdvėje. Visgi, šiuo metu prekyboje galima rasti ir daugiau skirtingų variantų, nuo kurių priklauso ne tik lempučių stilistika, bet ir tam tikros praktinės ypatybės. Štai keletas populiariausių variantų: Pailgos formos gaminiai išspinduliuoja didesnį šviesos kiekį, todėl puikiai tinka biurams, parduotuvėms ar garažams. Spiralės formos modeliai padeda sukoncentruoti didesnį šilumos kiekį – jų pritaikymo galimybės yra neribotos. Burbulo formos lemputės labiausiai tinka žemutiniam apšvietimui, kadangi šviesa susikaupia tik jų priekyje. Tokie variantai tiks nišoms bei viešbučių ir takų apšvietimui. Gaublio formos gaminiai šviesą spinduliuoja iš visų kampų, todėl juos ypač pravartu naudoti kaip dekoracijas vonios kambaryje, ar, pavyzdžiui, restorane. Lygiai tiems patiems tikslams naudojamos ir kulkos formos lemputės. Atsižvelgę į visus šiuos aspektus, nesunkiai nuspręsite, kurios elektros lemputės labiausiai tinka būtent Jums. Jų pasirinkimas dabar yra ypatingai platus, todėl bet kuriuo atveju pavyks atrasti pačias geriausias.

Statybos labai dažnai neapsieina be betonavimo darbų. Su tokia užduotimi gali susitvarkyti ne tik profesionalai, bet ir visi kiti, norintys atnaujinti namų ūkį. Šiam darbui nereikia ypatingų įgūdžių, tačiau specialūs įrankiai – betono maišyklės – su juo leidžia susitvarkyti kur kas efektyviau. Tokių prietaisų įvairovė yra pakankamai gausi, todėl teks gerai pagalvoti, kokią betono maišyklę pirkti. Susipažinkite su patarimais, padėsiančiais tai padaryti daug paprasčiau. Kaip pasirinkti betono maišyklę? Renkantis šį įrenginį, svarbiausia apgalvoti savo poreikius ir tuomet atkreipti dėmesį į kelis esminius niuansus. Tipas Iš esmės šiam darbui yra skirti du įrankių tipai – tai rankinės maišyklės ir betono maišytuvai. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų: Rankiniai maišytuvai pasižymi kompaktiškumu ir nedideliu svoriu. Paėmę tokį įrankį į rankas, pakankamai lengvai išmaišysite įvairių tipų medžiagas. Tačiau nors toks įrankis yra ir pigesnis, reikėtų įvertinti ir tai, jog dažniausiai tokios maišyklės nepasižymi ypatingu galingumu ir funkcionalumu. Be to, ir maišymo talpa teks pasirūpinti patiems. Dėl to jas patartina rinktis paprastesniems darbams. Betono maišyklės dažnu atveju yra galingesnės ir pritaikytos būtent betonavimo darbams. Specialioje talpoje sumaišę mišinį, jį patogiai galima išpilti reikiamoje vietoje – daugelis tokių įrenginių šiam tikslui turi patogius transportavimo ratukus. Nors tokiai maišyklei investicijų reikės šiek tiek daugiau, dažniau atliekant betonavimo darbus, jos netruks atsipirkti. Talpa Šis aspektas priklauso nuo individualių Jūsų norų ir būsimų darbų pobūdžio. Su didesnės talpos betono maišykle iš karto paruošite daugiau mišinio, tačiau jeigu jį reikės transportuoti į kitą vietą, tokia užduotis gali apsunkti. Būtent dėl to šio įrenginio naudojimui kieme dažniausiai siūloma rinktis kompaktiškesnę talpą. Pakankamai dažnam, neprofesionaliam naudojimui dažniausiai pakanka 120-190 litrų betono maišyklės. Atitinkamai mažesnės ar didesnės talpos skirtos labai retam naudojimui mažame plote arba priešingai – profesionaliems darbams didelėse plotmėse. Galingumas Šiuo atveju sprendimas ir vėlgi priklauso nuo Jūsų poreikių. Kuo galingesnė bus maišyklė, tuo efektyviau klostysis darbai, tačiau labai tikėtina, kad už tokį spartumą taip pat reikės ir daugiau susimokėti. Maišyklės, galinčios pasiūlyti ne didesnį nei 700W galingumą, dažniausiai puikiai tinka namams ar retesniam naudojimui, o kitais atvejais verta paieškoti galingesnių modelių. Svoris ir matmenys Šie aspektai svarbūs tik tais atvejais, kai naująjį įrankį reikia transportuoti ar sandėliuoti. Įsitikinkite, ar jis tilps Jūsų garaže ar sandėliuke, pagalvokite ar jį įtalpinsite į transporto priemonę arba paieškokite lengvai išsiardančių modelių. Papildomos apsaugos Itin palankiai vertinami įrankiai, turintys ketaus dantratį – teigiama, kad tokie įrenginiai tarnauja ilgesnį laikotarpį. Paprastesnę priežiūrą užtikrins bei mažiau laiko reikalaus ir tie prietaisai, kurie turi dantračio apsaugą. Nors tai nėra esminės ypatybės, jas žinoti taip pat pravartu. Betono maišyklės priežiūra Tam, kad naujoji betono maišyklė tarnautų kokybiškai ir pakankamai ilgai, svarbu skirti pakankamai dėmesio jos priežiūrai. Būgnas turėtų būti valomas kiekvieną kartą po naudojimo – taip išvengsite įsisenėjusių ir sunkiai pašalinamų betono liekanų. Norėdami išsiaiškinti, kaip išvalyti betono maišyklę, turėtumėte įsidėmėti šiuos žingsnius: Baigus dirbti, rekomenduojama į betono maišyklę įpilti vandens, žvyro ir tuomet ją įjungti. Praėjus kelioms minutėms, šį mišinį reikėtų išpilti ir, pasitelkus kuo aukštesnio slėgio plovimo įrenginį, vandeniu pašalinti visus betono likučius nuo būgno sienų. Jei prieš tai minėta procedūra nepavyko ir prie būgno kraštų vis dar yra prilipusio cemento, galite pasitelkti kaltą, o dar blogesniu atveju – rankinį pneumatinį plaktuką. Svarbiausia, kad vietoj šių įrankių nenaudotumėte kastuvo ar kitų, Jūsų nuomone, tinkamų gaminių – jie gali nebepataisomai pažeisti būgną ir taip sugadinti Jūsų betono maišyklę. Tais atvejais, kai maišyklė ilgą laiką buvo apleista, gali prireikti ir sudėtingesnio valymo pasitelkiant druskos rūgšties tirpalą. Vadovaudamiesi gamintojo instrukcijomis ir pasirūpinę apsauginėmis pirštinėmis bei veido kauke, turėtumėte į būgno vidų įpilti vandeniu praskiestą druskos rūgšties tirpalą, leisti jam įsigerti į betoną ir tuomet pakartoti aukščiau įvardintus valymo darbus.  Įsiminę šiuos priežiūros patarimus ir atkreipę dėmesį į svarbiausius betono maišyklės pasirinkimo kriterijus, lengvesniais betonavimo darbais mėgausitės ne vienerius metus. Pasirinkti šiuo atveju tikrai yra iš ko – tereikia paskirti šiek tiek laiko paieškoms.

Kai dėl vienų ar kitų priežasčių neįmanoma naudotis centrine vandens tiekimo sistema, tačiau jo reikia namams, sodo nameliui ar laistymui, situaciją gelbsti šuliniai, gręžiniai ir kiti panašūs šio ištekliaus šaltiniai. Tam, kad nereikėtų semti iš jų vandens patiems, pasitelkiami specialūs hidroforai su siurbliu, užtikrinantys gerokai efektyvesnę prieigą prie vandens šaltinio. Nusprendus pasirūpinti šiuo įrenginiu, teks apgalvoti kelis svarbiausius aspektus. Hidroforas: kas tai? Iš esmės tai yra įrenginys, kurio pagrindinė užduotis – siurbti vandenį iš atitinkamo šaltinio ir sukeliant spaudimą „pristatyti“ jį iki krano. Principas, kaip veikia hidroforas, yra pakankamai paprastas: traukimo variklis įtraukia vandenį į vamzdžius ir išsiplėtimo bakelį, kuriame yra diafragma arba membrana, atskiriančios orą nuo vandens – jam pildantis, jos, didindamos slėgį, ima pūstis. Variklis dirba iki tol, kol pasiekiamas aukščiausias slėgis, nustatytas rėlėje, o tuomet įrenginys automatiškai išsijungia. Leidžiant vandenį, slėgis po truputį krenta – kai jis pasiekia žemiausią rėlėje nustatytą reikšmę, procesas pradedamas iš naujo. Neretai kyla klausimų, kas geriau – hidroforas ar giluminis siurblys. Nors antrasis variantas pasižymi gerokai didesniu maksimaliu įsiurbimo aukščiu ir tylesniu veikimu, hidroforai kainuoja gerokai mažiau, o jų įrengimo principas labai efektyvus, paprastas ir nebrangus. Būtent dėl šių priežasčių jie yra ganėtinai populiarus pasirinkimas. Koks hidroforas geriausias? Sužinojus, kaip veikia ir kam reikalingas hidroforas, beliks išsiaiškinti, kaip jį pasirinkti. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į kelis kriterijus: Maksimalus įsiurbimo gylis. Standartinis maksimalus šių įrenginių siurbimo gylis siekia 8-9 metrus, todėl labai plačios pasirinkimo įvairovės neturėsite, tačiau vertėtų įsitikinti, ar tokių galimybių pakaks konkrečioje Jūsų situacijoje. Kitu atveju vietoj hidroforo galima rinktis panardinamą vandens siurblį. Maksimalus kėlimo aukštis. Teigiama, kad patogiam vandens tiekimui yra reikalingas 2 bar vandens slėgis – jį savo skaičiavimuose galima išreikšti 20 m. Prie šio skaičiaus tuomet reikėtų pridėti vandens gylį nuo žemės paviršiaus bei vertikalų atstumą iki aukščiausio taško, kur bus naudojamas vanduo – tuomet išsiaiškinsite, koks kėlimo aukštis Jums yra būtinas. Talpa. Kuo didesnė bus ši talpa, tuo rečiau įrenginiui reikės dirbti, taigi bus užtikrinama tylesnė atmosfera ir retesni slėgio svyravimai. Našumas. Dažnu atveju šis parametras nėra itin aktualus, kadangi hidroforo našumas neretai yra netgi didesnis už visą atitinkame gręžinyje esantį vandenį, kurį ištuštintumėte tik tokiu atveju, jei vandenį leistumėte be paliovos. Tačiau jeigu planuojate naudoti neribotą vandens šaltinį (ežerą, upę ar tvenkinį) ir jį ketinate pasitelkti, pavyzdžiui, laistymo sistemoms, našesnis prietaisas bus šiek tiek patogesnis. Atsižvelgę į šiuos aspektus, nesunkiai nuspręsite, kuris hidroforas Jūsų atveju būtų tinkamiausias. Jų įvairovė pakankamai plati, todėl sprendimas priklauso tik nuo Jūsų asmeninių poreikių.