remonto iranga

Atliekant statybos, namų remonto ir įrengimo darbus kartais reikia daugiau nei paprasto gręžtuvo. Juk skylės pačios neišsidaužys, sienos nenusivers ir kitos stambios bei tvirtos konstrukcijos neišsiardys. Tam reikalingas daug rimtesni gręžimo prietaisai – perforatoriai. Įprasta manyti, kad dažniausiai tokius naudoja ne mėgėjai, bet profesionalai. Bet iš tiesų juos galima naudoti ir nebūnant profesionaliems statybų meistrams. Tereikia žinoti savo poreikius ir teisingai nuspręsti, kokio perforatoriaus reikia. Šis gidas galbūt padės tai padaryti. Perforatorius: kas tai? Tai labai galingas, dažniausiai statybos profesionalų naudojamas gręžimo įrankis. Jo forma labai primena įprastus grąžtus, tačiau jo didelė galia ir pneumatinė funkcija leidžia atlikti gerokai sunkesnius darbus. Jis ypač patogus naudoti įvairių tvirtų medžiagų ardymo darbuose, grindų, sienų griovimui. Perforatoriui nebaisus nei akmuo, nei tvirčiausias betonas – tai tikras griovimo žvėris. Perforatoriai pagrinde skirstomi į tris kategorijas pagal svorį, galingumą ir smūgio jėgą: lengvus, vidutinius ir profesionalius. Lengvi perforatoriai (iki 4 kg svorio, 800 W galios ir 3 džaulių (J) smūginės jėgos) praverčia prireikus kokioje sienoje išmušti nemažą skylę. Vidutiniai perforatoriai (4-6 kg svorio, 800-1200 W galios ir 3-6 J smūgio jėgos) leis atlikti dar didesnius ardymo ar griovimo darbus su kietesniais paviršiais bei naudoti storesnius grąžtus didesnio diametro skylėms gręžti. Profesionalūs perforatoriai (virš 6 kg svorio, 1200 W galios ir 6 J smūginės jėgos) paprastai naudojami statybvietėse ir didesnio masto griovimo darbuose, tačiau ir tokių perforatorių galima įsigyti asmeniniam naudojimui. Su tokių daiktu išgręžti galima praktiškai bet ką. Perforatorius ar smūginis gręžtuvas? Išsiaiškinome apie perforatorius – kas tai yra. Dabar palyginkime juos su įprastais smūginiais gręžtuvais. Kuo jie skiriasi? Daugelis namie turime vienokį ar kitokį grąžtą, kuris praverčia, kai reikia išgręžti kokią skylutę. Tačiau įprastas smūginis gręžtuvas turi savo galimybių ribas. Jis nelabai efektyvus ar išvis bejėgis prieš itin tvirtas medžiagas (betonas, mūras, akmuo ir pan.) – prieš jas įprasti gręžtuvai yra kaip uodai prieš raganosį. Tokiais atvejais, statybų darbuose kur kas naudingesni pagalbininkai yra perforatoriai, kuriems minėtos medžiagos – lygus priešininkas.  Kas padaro perforatorių tokiu galingu? O gi pneumatinė gręžimo funkcija, kuri leidžia pragręžti pačius kiečiausius paviršius. Įprastas smūginis gręžtuvas, kaip ir išduoda pavadinimas, veikia naudodamas mechaninio smūgio funkciją, kuri efektyvesnė atliekant smulkesnius gręžimo darbus. Todėl rinkitės smūginį gręžtuvą, kai reikia gręžti ne tokius stiprius paviršius, arba tiesiog norite išgręžti skylę varžtui, kad galėtumėte pakabinti paveikslą. Tačiau jei planuojate gręžti per akmenį, betoną, mūrą, o gal atlikti stambesnius griovimo darbus, tuomet perforatorius bus tinkamesnis pasirinkimas. Kaip išsirinkti perforatorių? Norint išsirinkti tinkamą perforatorių reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų: Galia ir smūgio jėga. Jau minėjome perforatorių skirstymą į tipus pagal svorį, galią ir smūgio jėgą. Kuo didesnė galia ir smūgio jėga, tuo grandioziškesnius griovimo ir ardymo darbus galėsite atlikti su įsigytu perforatoriumi. Tad rinkitės pagal savo poreikius ir planuojamus atlikti darbus. Funkcijos. Yra dvi pagrindinės perforatorių funkcijos – kalimo ir gręžimo. Perforatoriai su kalimo funkcija turi kirstukus, su kuriais galima efektyviai nudaužyti plyteles, ardyti sienas ir atlikti kitus stambesnius griovimo darbus. Tuo arpu gręžimo funkciją turintys perforatoriai gali būti naudojami kaip gręžtuvai. Tik jų grąžtai daug didesni nei įprastų gręžtuvų ir jais galima gręžti dideles skyles medienoje ar metalinėse konstrukcijose. Taip pat esama perforatorių ir su kalimo, ir su gręžimo funkcija viename. Tokie perforatoriai itin galingai naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje, nuo storų mūrinių sienų, iki betono ar akmens. Maksimalus grąžto skersmuo. Į šį parametrą reikėtų atkreipti dėmesį, jei planuojate perforatoriumi gręžti tam tikro skersmens skyles. Kuo didesnis grąžto skersmuo, tuo didesnę skylę juo bus galima išgręžti. Su perforatoriais galima išgręžti nuo keliolikos iki 45 mm ir didesnio skersmens skyles, priklausomai, kokio dydžio grąžtas bus prijungtas prie perforatoriaus. Vibracijos lygis. Šis parametras svarbus dviem aspektais. Visų pirma, didelis vibracijos dažnis perforatorių paverčia mažiau stabiliu ir sunkiau valdomu. Antra, didelė vibracija gali ne juokais nervinti kaimynus. Todėl į tai taip pat verta atsižvelgti. Gamintojai dažnai nurodo savo produkto vidutinį skleidžiamos vibracijos lygį procentais. Patariama rinktis perforatorių su kiek įmanoma mažesniu vibracijos lygiu. Rankenos. Bet kurio rankomis valdomo prietaiso labai svarbus atributas yra rankena. Ji turėtų būti pagaminta iš patvarių, vibraciją sugeriančių medžiagų, patogi laikyti ir valdyti. Trumpai aptarėme svarbiausius dalykus apie perforatorius: kas tai ir kaip išsirinkti. Įsigijus tokius galingus įrankius, svarbu juos prižiūrėti ir laikyti tinkamomis sąlygomis. Kartais, net kai turime ištisą garažą, atrodo, viskas jame pasimeta, ir prireikus neberandame reikalingų daiktų. Todėl kiekvienam pravartu žinoti, kaip tvarkingai laikyti daiktus garaže. Daugiau patarimų apie tai ieškokite kitame gide.

Be frezavimo staklių sunku išsiversti kai prireikia pjaustyti, karpyti, suteikti kokią nors formą medienos, plastiko, įvairių metalų ruošiniams. Todėl frezos yra vienas svarbiausių apdirbimo įrankių, kurių galima rasti ne tik profesionalų dirbtuvėse, bet vis dažniau aptikti mėgėjų namuose. Tačiau pastariesiems gali būti sunku apsispręsti, kokią frezą pirkti, kai pasirinkimas toks didelis. Galbūt šis gidas bent kiek pagelbės ieškant geriausio sprendimo.  Kas yra frezavimas? Frezavimas, tai – toks procesas, kurio metu frezavimo staklės (arba mašina) besisukančių frezų (grąžtus, diskus ir t.t. primenantys antgaliai) pagalba pjauna, gręžia, kerpa ir kitaip formuoja kokio nors ruošinio paviršių. Frezavimo mašinos ir frezos išsprendžia problemas, kur bejėgiai įprasti mechaniniai įrankiai. Jomis galima formuoti pačių įvairiausių detalių paviršius, nesvarbu kokios jie formos: plokšti, nuožulnūs, kūginiai, cilindriniai, horizontalūs, vertikalūs. Pavyzdžiui frezos metalui leidžia išgauti tokius dalykus kaip krumpliaračių krumpliai, sraigtiniai grioveliai, štampų kontūrai ir reljefiniai paviršiai. Frezos universalumas paverčia šį įrenginį itin geidžiamu įrenginiu daugelio statybos, medžio bei metalo apdirbimo gerbėjų namuose ar garaže.  Kokią frezą pirkti pagal poreikius? Frezavimo mašina yra viena didesnių investicijų, tad prieš perkant pravartu apsvarstyti, ko norisi iš šio įrenginio. Štai keletas dalykų, į kuriuos rekomenduojama atkreipti dėmesį svarstant kokią frezą pirkti: Turbūt vienas svarbiausių klausimų renkantis frezavimo mašiną yra jos dydis ir galia. Galbūt frezavimo stakles norite įsigyti kokiam nors vienam, konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, apšlifuoti ruošinio kraštus ar išpjauti jame tam tikrus kontūrus ir formas. Tuomet reikėtų rinktis paprastesnį, mažesnį ir pigesnį modelį, kuris, pagal gamintojo nurodymą, tą darbą gali atlikti. Tokiu atveju puikiai tiktų rankinė freza, kurią galima paimti į delną ir valdyti rankomis. Dėl mažo dydžio jas lengva valdyti.  Didesnės frezavimo staklės, kurių galia paprastai yra apie 900-1000 W, skirtos kietesnei medienai ir sudėtingesniems, universalesniems darbams. Šios populiarios frezos medienai skirtos apdoroti ruošiniams, kurie per dideli ar per kieto paviršiaus darbui su rankine freza. Universaliausi modeliai, su kuriais galima nuveikti tikrai daug yra ir patys didžiausi bei sunkiausi. Tai ne tik medienos apdorojimo įrankis, bet ir frezos metalui. Jų galia siekia nuo 1000 W iki 1500 W. Šios frezavimo staklės montuojamos ant frezavimo stalo, kuris palengvina darbą suteikdamas daugiau stabilumo. Todėl tokios frezos praverčia ne tik, kai reikia universalaus daikto, bet ir prisireikia apdoroti didesnio gabarito medžiagas. Gipso freza, skirta frezuoti dideles gipskartonio plokštes, taip pat yra tarp šių didžiųjų modelių. Kokią frezą pirkti pagal funkcionalumą? Renkantis frezavimo stakles kai kurios jų funkcijos ir galimybės gali būti labai svarbios, o kitos ne tokios svarbios. Todėl visada būtiną jomis pasidomėti prieš investuojant į frezą. Darbinis greitis. Atkreipkite dėmesį į frezavimo staklių maksimalų darbinį greitį, kurį turėtų nurodyti gamintojas. Aišku, didesnis makdimalus greitis nebūtinai reiškia, kad būtent greičiau dirbanti freza jums bus tinkamesnė. Didesnis greitis leidžia išgauti tikslesnes ir „švaresnes“ formas, tačiau mažesnis greitis efektyvesnis pjaunant kietesnes ir tankesnes medžiagas. Pagalvokite, kas jums svarbiau. Daugeliu atvejų, geriausias pasirinkimas būtų reguliuojamo darbinio greičio galimybė, leidžianti nusistatyti norimą greitį priklausomai nuo atliekamo darbo. Žinoma, šią funkciją turintys modeliai yra šiek tiek brangesni. Pjovimo gylio reguliavimas. Kai atliekami sudėtingesni darbai, o ne tik apipjaustomi ar nukerpami ruošinio kraštai, labai praverčia galimybė reguliuoti pjovimo gylį. Kuo ši galimybė geriau užtikrinama, tuo lengviau siekti tikslumo ir precizijos.  Grąžtų keitimo sistema. Kai su frezavimo staklėmis atliekama daug skirtingų darbų ir dėl to dažnai tenka keisti grąžtus, svarbu, kad jūsų pasirinktas modelis turėtų kuo patogesnę grąžtų pakeitimo sistemą. Kuo mažiau įrankių reikia grąžtų pakeitimui ir kuo trumpiau trunka pakeitimo procesas, tuo našesnis bus jūsų darbas. Rankenos dizainas. Ypač aktualus naudojantiems rankomis valdomas frezas. Svarbu, kad frezos rankena būtų ergonomiška, o rankoje laikomas prietaisas jaustųsi kuo natūraliau ir patogiau. Pravartu ir kai ant rankenos įdiegtas frezos įjungimo ir išjungimo mygtukas. Kokius grąžtus rinktis? Frezavimo staklių grąžtai bei antgaliai, dažnai tiesiog ir vadinami freza, yra pačių įvairiausių rūšių, viena nuo kitos besiskiriančių dydžiu, forma, dizainu ir medžiaga. Dažniausiai grąžtai gaminami iš labai stipraus nerūdijančio plieno arba karbido. Abi šios medžiagos išsiskiria ilgaamžiškumu. Grąžtų įvairovė yra labai didelė, skaičiuojama šimtais ar net tūkstančiais, tad jų visų aprašyti net neįmanoma.  Vienas iš pagrindinių grąžtų tipų – kotinės frezos, dažnai primenančios įprastų grąžtų antgalius. Jos skirtos apdirbamuose ruošiniuose padaryti įvairaus dydžio ir formų ertmes. Kitas populiarus grąžtų tipas, dygiavimo frezos, skirtos dyginiam sujungimui išfrezuoti. Tai leidžia dvi ar daugiau taip išfrezuotas detales sujungti suneriant viena su kita. Kad ir kokius darbus planuojate atlikti, nuo paprasčiausio ruošinio kraštų apdirbimo, iki gylių įpjovų ir sudėtingų raštų, tikrai rasite, kokią frezą pirkti – jų pasirinkimas didelis. Bet prieš pradėdami numatytus darbus nepamirškite pasirūpinti ir saugiais bei patogiais darbo rūbais. Ne visada lengva išspręst klausimą, kaip pasirinkti darbo rūbus. Tad apie tai plačiau rašome kitame straipsnyje.

Laminuotos grindys yra vienas iš populiariausių šiuolaikinių grindų dangos sprendimų. Viena iš priežasčių yra ta, kad laminato klojimas nereikalauja daug laiko ir yra gana lengvas namų įrengimo darbas. Dažniausiai jį atlikti galima savomis rankomis, be profesionalo pagalbos, o tai padeda sumažinti įrengimo kaštus. Taigi, kaip kloti laminatą? Šiame gide pamėginsime šį procesą aprašyti paprastais žingsniais. Laminato klojimo būdai Kloti grindis laminatu galima keletu skirtingu būdų. Laminuotų grindų dėjimas galimas tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Tai visiškai priklauso nuo jūsų pačių pasirinkimo – tiesiog turėkite omenyje, kad skirtinga klojimo kryptis ir forma gali suteikti kambariui skirtingą perspektyvą bei erdvės įspūdį. Tad pirmiausia reikėtų apie tai pagalvoti. Paprastai rekomenduojama laminatą kloti link šviesos šaltinio, kadangi tokiu būdu laminato plokščių sujungimo linijos tampa mažiau matomos. Galimas ir laminato klojimas eglute, tačiau tai jau sudėtingesnis klojimo būdas, kuriam gali prireikti ir profesionalo pagalbos. Kaip dėti laminatą: reikalingi įrankiai Prieš pradedant kloti laminatą, visų pirma reikėtų pasirūpinti visais reikalingais įrankiais, kad vėliau nereikėtų pertraukti darbo ir gaišti laiko ieškant jų prekybos vietose. Štai kokie mechaniniai įrankiai ir medžiagos reikalingi, kad laminato dėjimas būtų sėkmingas: specialus pagrindas (dažnai iš PE folijos), kaiščiai, pjūklas, plaktukas, pieštukas, liniuotė, kaukė nuo dulkių. Žinoma, nepamirškite ir paties laminato plokščių! Kaip teisingai kloti laminatą: svarbiausi žingsniai Svarbiausia turėti omenyje, kad kiekvieno gamintojo laminato plokštės gali šiek tiek skirtis savo sujungimo tipu bei klojimo būdu. Tad visada rekomenduojama pirmiausia vadovautis gamintojo pateiktomis laminuotos grindų dangos klojimo instrukcijomis. Tačiau ir šie mūsų parengti paprasti klojimo žingsniai turėtų padėti suprasti, kokio pobūdžio ir sudėtingumo šis darbas ir nuspręsti, ar verta jo imtis patiems. 1. Išvalykite grindis. Laminato klojimas negali būti pradedamas, kol neišvalyta esamas grindų paviršius. Prieš atliekant darbus nuo jo būtina pašalinti bet kokias dulkes, nuosėdas ir kitus nešvarumus. Kitu atveju, ant neparuošto paviršiaus išklotos laminuotos grindys gali būti nelygios ar deformuotis vėliau. Jei laminatą klojate ant betono, valydami tokį paviršių dėvėkite veido kaukę, kuri apsaugos nuo įvairių, valymo metu po orą pasklidusių, kvėpavimo takams kenksmingų dalelių. 2. Patieskite pagrindą. Išvalius grindis, ant jų paviršiaus reikėtų patiesti pagrindą iš specialios grindų laminavimui skirtos medžiagos. Laminuotos grindys išklotos ant tokio pagrindo turi keletą privalumų: geriau izoliuoja garsą, drėgmę, padeda laminatą apsaugoti nuo temperatūros pokyčių.  3. Pasiruoškite laminato plokštes. Susineškite visas laminato plokštes į patalpą, kurioje planuojate jas kloti bei sudėkite jas ta kryptimi, kuria ir klosite. Rekomenduojama plokštes patalpoje palaikyti bent 48 val. prieš klojimą. Taip jos „pripras“ prie kambario temperatūros, o tai vėliau gali padėti išvengti tam tikrų netikėtumų (turėkite omenyje, kad mediena gali išsiplėsti ir susitraukti, priklausomai nuo aplinkos temperatūros). 4. Išmatuokite grindis. Kad būtų galima suplanuoti būsimą laminato plokščių išdėstymą, reikalingą jų kiekį, pirmiausia būtina išmatuoti grindų ilgį ir plotą. Matuodami palikite 10 mm tarpą nuo sienos. Šis tarpas vėliau užtikrins, kad laminuotos grindys, dėl temperatūros pokyčių tai susitraukdamos, tai išsiplėsdamos, nesusigadins. 5. Paklokite pirmąją laminato plokščių eilę. Pradėkite nuo kurios nors ilgosios sienos kampo. Būtinai laikykitės 10 mm tarpelio tarp sienos ir plokštės – tai padaryti padės kaiščiai. Tada šalia klokite kitą plokštę ir šį procesą kartokite, kol išklosite visą pirmąją eilę palei sieną. Paskutinę eilės plokštę reikės tiksliai atmatuoti ir nupjauti pjūklu. 6. Klokite antrąją eilę. Pirmiausia išdėliokite antros eilės plokštes per visą patalpos ilgį palei pirmąją eilę. Tik tada jau išdėliotą antrąją ir pirmąją eiles sujunkite, jas įspausdami. Plokščių sujungimo būdas gali skirtis nuo gamintojo, tad kaip tai daryti ieškokite instrukcijoje. Dažnai plokščių kraštuose yra padarytos jungtys, kurios įspaudus plokštes užsifiksuoja. Kartais, kad plokštės tinkamai įsistatytų, gali prireikti pasinaudoti plaktuku. 7. Klokite visas likusias eiles. Tolimesnė laminato klojimo procedūra tokia pat kaip pirmos ir antros eilių. Laminatu išklojus visą patalpą, lieka tik pašalinti kaiščius ir tarpus tarp laminato plokščių bei sienos paslėpti po grindjuostėm. Laminato klojimas: tinkami grindų paviršiai Žmonėms neretai kyla klausimas, ant kokių grindų paviršių tinkama kloti laminatą. Ar galimas laminato klojimas ant senų grindų? Tai geras klausimas, nes tikrai esama paviršių, kurių reikėtų vengti klojant laminatą. Taigi, kas tinka laminavimui, o kas ne? Laminato klojimas ant betono. Betono danga dažniausiai pasitaikanti įsirenginėjant naujos statybos būstą ir ji kuo puikiausiai tinka laminavimui. Svarbu įsitikinti, kad nuo betono grindų išliejimo jau praėjo bent 90 dienų, grindys visiškai sustingusios ir lygios. Rekomenduojama po laminatu iškloti tarpinį sluoksnį iš specialios medžiagos, izoliuojančios drėgmę. Laminato klojimas ant medinių grindų. Medinės grindys taip pat tinka laminato klojimui. Bet labai svarbu įsitikinti, ar medinės grindys nėra per daug nusidėvėjusios, ar nėra nelygumų. Pastarųjų tikėtina rasti, kai grindų danga yra labai sena, skaičiuojanti ne vieną dešimtmetį. Laminato klojimas ant šildomų grindų yra galimas, tačiau būtina užtikrinti, kad temperatūra grindų paviršiuje neviršys 27 oC. Prieš klojant laminatą grindinį šildymą būtiną išjungti, o jį vėl įjungti ne anksčiau, kaip 24 val. po klojimo darbų pabaigos. Būtina vengti staigių temperatūros šuolių, ją kelti ir mažinti laipsniškai. Laminato klojimas ant nelygių grindų nerekomenduojamas. Jas reikėtų kaip įmanoma labiau išlyginti. Grindų lyginimo metodai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo grindų bei nelygumų tipų. Laminato klojimas ant seno laminato netinkamas. Prieš klojant naują laminatą, patartina seną laminatą visiškai pašalinti. Tai būtina norint užtikrinti, kad laminatas būtų paklotas kokybiškai. Laminato klojimas: kaina Jei ryžotės patys kloti laminatą savo namuose, galbūt nuspręsite savarankiškai atlikti ir kitus remonto ar naujo būsto įrengimo darbus. Tai gerokai sumažins remonto kainą, nes reikės mokėti tik už medžiagas, o ne atliekamus darbus. Žinoma, gali pasitaikyti atvejų, kai šis darbas pasirodys per sunkus. Tuomet į pagalbą teks pasitelkti profesionalų pagalbą ir laminato klojimas kainuos brangiau.  Laminato klojimas yra vienas lengvesnių remonto darbų. Kiek sudėtingesnis ir daugiau kruopštumo reikalaujantis yra naujų plytelių klijavimas. Apie tai, kaip klijuoti plyteles plačiau susipažinti kviečiame kitame gide – ten rasite naudingų patarimų!

Statybos labai dažnai neapsieina be betonavimo darbų. Su tokia užduotimi gali susitvarkyti ne tik profesionalai, bet ir visi kiti, norintys atnaujinti namų ūkį. Šiam darbui nereikia ypatingų įgūdžių, tačiau specialūs įrankiai – betono maišyklės – su juo leidžia susitvarkyti kur kas efektyviau. Tokių prietaisų įvairovė yra pakankamai gausi, todėl teks gerai pagalvoti, kokią betono maišyklę pirkti. Susipažinkite su patarimais, padėsiančiais tai padaryti daug paprasčiau. Kaip pasirinkti betono maišyklę? Renkantis šį įrenginį, svarbiausia apgalvoti savo poreikius ir tuomet atkreipti dėmesį į kelis esminius niuansus. Tipas Iš esmės šiam darbui yra skirti du įrankių tipai – tai rankinės maišyklės ir betono maišytuvai. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų: Rankiniai maišytuvai pasižymi kompaktiškumu ir nedideliu svoriu. Paėmę tokį įrankį į rankas, pakankamai lengvai išmaišysite įvairių tipų medžiagas. Tačiau nors toks įrankis yra ir pigesnis, reikėtų įvertinti ir tai, jog dažniausiai tokios maišyklės nepasižymi ypatingu galingumu ir funkcionalumu. Be to, ir maišymo talpa teks pasirūpinti patiems. Dėl to jas patartina rinktis paprastesniems darbams. Betono maišyklės dažnu atveju yra galingesnės ir pritaikytos būtent betonavimo darbams. Specialioje talpoje sumaišę mišinį, jį patogiai galima išpilti reikiamoje vietoje – daugelis tokių įrenginių šiam tikslui turi patogius transportavimo ratukus. Nors tokiai maišyklei investicijų reikės šiek tiek daugiau, dažniau atliekant betonavimo darbus, jos netruks atsipirkti. Talpa Šis aspektas priklauso nuo individualių Jūsų norų ir būsimų darbų pobūdžio. Su didesnės talpos betono maišykle iš karto paruošite daugiau mišinio, tačiau jeigu jį reikės transportuoti į kitą vietą, tokia užduotis gali apsunkti. Būtent dėl to šio įrenginio naudojimui kieme dažniausiai siūloma rinktis kompaktiškesnę talpą. Pakankamai dažnam, neprofesionaliam naudojimui dažniausiai pakanka 120-190 litrų betono maišyklės. Atitinkamai mažesnės ar didesnės talpos skirtos labai retam naudojimui mažame plote arba priešingai – profesionaliems darbams didelėse plotmėse. Galingumas Šiuo atveju sprendimas ir vėlgi priklauso nuo Jūsų poreikių. Kuo galingesnė bus maišyklė, tuo efektyviau klostysis darbai, tačiau labai tikėtina, kad už tokį spartumą taip pat reikės ir daugiau susimokėti. Maišyklės, galinčios pasiūlyti ne didesnį nei 700W galingumą, dažniausiai puikiai tinka namams ar retesniam naudojimui, o kitais atvejais verta paieškoti galingesnių modelių. Svoris ir matmenys Šie aspektai svarbūs tik tais atvejais, kai naująjį įrankį reikia transportuoti ar sandėliuoti. Įsitikinkite, ar jis tilps Jūsų garaže ar sandėliuke, pagalvokite ar jį įtalpinsite į transporto priemonę arba paieškokite lengvai išsiardančių modelių. Papildomos apsaugos Itin palankiai vertinami įrankiai, turintys ketaus dantratį – teigiama, kad tokie įrenginiai tarnauja ilgesnį laikotarpį. Paprastesnę priežiūrą užtikrins bei mažiau laiko reikalaus ir tie prietaisai, kurie turi dantračio apsaugą. Nors tai nėra esminės ypatybės, jas žinoti taip pat pravartu. Betono maišyklės priežiūra Tam, kad naujoji betono maišyklė tarnautų kokybiškai ir pakankamai ilgai, svarbu skirti pakankamai dėmesio jos priežiūrai. Būgnas turėtų būti valomas kiekvieną kartą po naudojimo – taip išvengsite įsisenėjusių ir sunkiai pašalinamų betono liekanų. Norėdami išsiaiškinti, kaip išvalyti betono maišyklę, turėtumėte įsidėmėti šiuos žingsnius: Baigus dirbti, rekomenduojama į betono maišyklę įpilti vandens, žvyro ir tuomet ją įjungti. Praėjus kelioms minutėms, šį mišinį reikėtų išpilti ir, pasitelkus kuo aukštesnio slėgio plovimo įrenginį, vandeniu pašalinti visus betono likučius nuo būgno sienų. Jei prieš tai minėta procedūra nepavyko ir prie būgno kraštų vis dar yra prilipusio cemento, galite pasitelkti kaltą, o dar blogesniu atveju – rankinį pneumatinį plaktuką. Svarbiausia, kad vietoj šių įrankių nenaudotumėte kastuvo ar kitų, Jūsų nuomone, tinkamų gaminių – jie gali nebepataisomai pažeisti būgną ir taip sugadinti Jūsų betono maišyklę. Tais atvejais, kai maišyklė ilgą laiką buvo apleista, gali prireikti ir sudėtingesnio valymo pasitelkiant druskos rūgšties tirpalą. Vadovaudamiesi gamintojo instrukcijomis ir pasirūpinę apsauginėmis pirštinėmis bei veido kauke, turėtumėte į būgno vidų įpilti vandeniu praskiestą druskos rūgšties tirpalą, leisti jam įsigerti į betoną ir tuomet pakartoti aukščiau įvardintus valymo darbus.  Įsiminę šiuos priežiūros patarimus ir atkreipę dėmesį į svarbiausius betono maišyklės pasirinkimo kriterijus, lengvesniais betonavimo darbais mėgausitės ne vienerius metus. Pasirinkti šiuo atveju tikrai yra iš ko – tereikia paskirti šiek tiek laiko paieškoms.