Naudingi patarimai

šildytuvas

Kokį šildytuvą rinktis?

Įprastai, apie šildytuvus daugelis susimąsto tik tada, kai prasideda vėsūs orai, o namuose tampa šalta ir nejauku. Kada tenka pasirinkti ir nuspręsti koks radiatorius geriausias, kyla nemažai klausimų. Tepalinis radiatorius ar konvekcinis? Kuo ypatingas infraraudonųjų spindulių šildytuvas? Ar pasirinktas prietaisas bus pakankamai galingas sušildyti kambarį? Į šiuos ir kitus klausimus išsamiai atsakysime straipsnyje.  Kas yra konvekcinis radiatorius? Konvekcinis šildytuvas, tai šildytuvas veikiantis oro konvekcijos srovėmis, cirkuliuojančiomis per prietaiso korpusą ir per jo kaitinimo elementą. Konvekciniuose šildytuvuose naudojami atviri, ypač lengvi kaitinimo elementai. Vėsus oras paimtas iš patalpos apačios, liesdamasis su įkaitusiomis dalimis sušyla ir natūraliai kyla į viršų. Svarbu prisiminti, jog ant šio tipo radiatorių negalima nieko džiovinti ar jo apkrauti drabužiais.  Pagrindiniai privalumai yra:  Greitai sušildo patalpą; Lengvai montuojasi arba pasistato ant specialių kojelių; Nešiojami šildytuvai pakankamai lengvi, todėl juos galima perkelti iš vieno kambario į kitą; Didžioji dalis konvekcinių šildytuvų turi termostatus, todėl galėsite lengvai kontroliuoti kambario temperatūrą. Kokie yra tepaliniai radiatoriai? Jie savo forma primena standartinius, senesnės statybos daugiabučiuose naudotus radiatorius. Tepalinio radiatoriaus forma leidžia šiltam orui geriau cirkuliuoti ir pasiskirstyti po patalpą. Įrenginio viduje kaista specialus silikono tepalas. Šio užpildo dėka, radiatorius lėčiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl net ir atjungus jį iš elektros, galėsite ilgiau mėgautis skleidžiama šiluma. Specialistams gana dažnai tenka išgirsti klausimą: ar saugus tepalinis radiatorius? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Šildytuvas niekada neįkaista labai stipriai, todėl net ir netyčia prie jo prisilietus nenusideginsite. Taip pat, ant jo galima džiovinti rūbus.  Pagrindiniai privalumai yra: Neįkaista labai stipriai, todėl nėra galimybės nusideginti, taip ypač svarbu turint mažų vaikų; Atjungus iš elektros, tepalinis radiatorius dar kurį laiką išlieka šiltas; Galima transportuoti iš vieno kambario į kitą; Pigesni nei kiti šildytuvai; Turi termostatą temperatūros kontroliavimui; Kai kurie modeliai turi apsaugą nuo perkaitimo, todėl yra ypač saugūs; Tinka apšildyti dideles patalpas.  Kas yra infraraudonųjų spindulių radiatoriai? Infraraudonųjų spindulių šildytuvai pripažinti vienais ekonomiškiausių. Jie veikia šildydami žmones ir daiktus, o ne patį orą. Tokie radiatoriai sukuria energijos spindulius, kurie virsta šiluma tik tada, kai jie atsitrenkia į objektus. Puikus infraraudonųjų spindulių šildytuvo pavyzdys – saulė. Net ir šaltą dieną, stovėdami lauke ten kur jus pasiekia saulės spinduliai jausite šilumą, tuo tarpu atsistojus šešėlyje – šilumos nebejausite.  Pagrindiniai privaluma yrai: Paprastai montuojasi arba pasistato ant specialių kojelių; Termostatas palaiko pageidaujamą temperatūrą; Ekonomiškas; Skleidžiama šiluma patenka tiesiai ant sienų, grindų ir lubų; Tokie šildytuvai ypač patogūs patalpose su aukštomis lubomis; Ypač kompaktiški ir lengvi; Skirta zoniniam, papildomam patalpų šildymui; Tinkamas naudoti net lauke.  Tepalinis radiatorius ar konvekcinis? Vieni populiariausių šildytuvų vis tik išlieka konvekciniai ir tepaliniai. Tad kurį išsirinkti? Pagrindinis skirtumas – jų veikimo principas.  Kaip ir minėjome straipsnio pradžioje, tepaliniai radiatoriai turi elementą, kuris šildo skystį viduje. Paprastai tai yra šiluminė alyva, kuri nedega, tačiau perduoda šilumos energiją. Tai savo ruožtu sušildo prietaiso paviršių. O nuo jo sušyla ir kambarys.  Tuo tarpu konvektoriai šildo patalpą su viduje esančiu elementu. Šildymo elementui konvekciniuose šildytuvuose paprastai naudojama varžos viela, keramika, šiluminis skystis arba metalinės ritės. Elementas gamina karštą orą, kuris kyla iš radiatoriaus ir šildo patalpą.  Konvekciniai šildytuvai įprastai įkaista greičiau, todėl greičiau sušyla ir pati patalpa. Tačiau pravėrus langą, arba prietaisą išjungus, šiluma labai greitai išsivėdina. Tepaliniams radiatoriams įšilti reikalingas ilgesnis laikas, tačiau juos atjungus iš elektros, šildytuvas dar kurį laiką palaikys šilumą kambaryje.  Apibendrinant, norėtume išskirti keletą savybių, į kurias turėtumėte atkreipti dėmesį perkant bet kokio tipo šildytuvą. Pirmiausia išsiaiškinkite kiek vatų turi jus dominantis šildytuvas. Kuo daugiau vatų, tuo didesnė galia, o tai reiškia daugiau šilumos, bet tuo pačiu ir didesnes eksploatavimo išlaidas. Nepamirškite pasidomėti ir tokiomis funkcijomis kaip šilumos nustatymas (jis padės valdyti šilumos lygį), termostatas (galėsite reguliuoti temperatūrą, taip sumažinsite šilumos energijos eikvojimą), apsauginis atsijungimas prietaisui apsivertus (jei perkate pastatomą radiatorių, tai ypač aktualu). Jei dar neapsisprendėte kokį tiksliai įrenginį pasirinkti, galite pasidomėti ir elektriniais radiatoriais, kurie ypač tinka mažoms patalpoms. 

Skaityti daugiau
4.4/5
2023 11 24

Grindinis šildymas ar radiatoriai: ką rinktis?

Namų šildymo būdų turbūt galima prigalvoti įvairių, nuo dujinio katilo iki malkomis kūrenamo pečiaus. Bet šiais laikais dažniausiai rimtai svarstomi tik du variantai – radiatoriai ar grindinis šildymas. Ilgą laiką, ypač daugiabučiuose pastatuose, šildymas radiatoriais buvo populiariausias pasirinkimas, jei apskritai ne vienintelis iš galimų. Pastaruoju metu radiatoriai vis labiau pozicijas užleidžia šildomoms grindims. Tačiau abi šildymo technologijos turi savų privalumų bei trūkumų. Šiame gide bandysime jas palyginti, kad jums būtų lengviau apsispręsti, kas geriau, grindinis šildymas ar radiatoriai. Kaip veikia radiatoriai? Radiatoriai paprastai išliejami iš geležies, aliuminio, kartais plieno. Jų galima rasti įvairių formų, bet šiuolaikinį modernų radiatorių paprastai sudaro du sluoksniai, sujungti grotelių iš viršaus bei šonų. tarp sluoksnių pritvirtinamas konvektorius, skleidžiantis po patalpą šilumą. Šiltas oras tuomet kyla į viršų, iki lubų, o vėsus leidžiasi žemyn ir vėl yra sušildomas konvektoriaus. Taip radiatorius kambaryje sukuria šilto oro srautą kambaryje. Kaip veikia grindinis šildymas? Kai ir išduoda pavadinimas, šis šildymo būdas jūsų namų grindis paverčia pagrindiniu šilumos šaltiniu. Grindinis šildymas gali būti įrengtas pasirenkant vieną iš dviejų technologijų: vandeniu arba elektra šildomos sistemos. Pirmu atveju, tekėdamas plonais vamzdeliais grindis apšildo karštas vanduo. Antru – visą darbą atlieka po grindimis išvedžioti specialūs laidai. Ypač populiarėja vonios kambario grindų šildymo būdas, pasitelkiant šildymo kilimėlius. Tai leidžia net vasarą, nenaudojant centrinio šildymo ar nejungiant grindinio šildymo apšildyti tik reikalingiausias zonas - vonios kambario ar tualeto grindis. Šildomos grindys ar radiatoriai: įrengimas. Kuris namų apšildymo būdas lengviau įrengiamas? Vienareikšmiškai, radiatoriai. Jiems įrengti užtenka iki kambario atvestų centrinės šildymo sistemos vamzdžių. Jeigu naujus radiatorius įrenginėjate vietoj senų, telieka juos pritvirtinti. Jeigu tai visiškai naujas būstas, tuomet galima pasukti galvą, kurioje patalpos vietoje radiatoriaus įrengimas bus patogiausias, o generuojama šiluma – efektyviausia. Abiem atvejais radiatorių turėtų montuoti profesionalas, bet tai neturėtų užtrukti ilgiau nei porą valandų. Grindinio šildymo įrengimas šiek tiek sudėtingesnis ir tai užims daugiau laiko, kadangi po grindimis reikia kruopščiai išvedžioti visus tuos vamzdelius arba elektros laidus. Šildomas grindis lengviausia įrengti naujos statybos būste, užtenka viską išvedžioti prieš uždengiant galutinį grindų sluoksnį. Grindinis šildymas sename name taip pat įmanomas, tik gali kelti šiek tiek didesnį galvos skausmą. Jeigu pasirenkama elektrinio grindų apšildymo variantas, laidus įmanoma pakloti ir ant esamų grindų, ant viršaus uždengiant naują grindų sluoksnį. Tačiau toks sprendimas gali būti sunkiai įgyvendinamas vedžiojant vandens vamzdelius, nes jiems reikia daugiau erdvės po grindimis, kas reiškia sienų aukščio praradimą. Tokiu atveju, senos grindys nulupamos, išvedžiojami vamzdžiai, išklojamos naujas grindų sluoksnis. Retais atvejais renkamasi nejudinti senų grindų, o šildymo sistema įrenginėjama nuėmus lubas žemesniame aukšte. Grindinis šildymas ar radiatoriai: efektyvumas Nesvarbu, ar namuose įrengtas grindinis šildymas ar radiatoriai, bet kokiam efektyvumui užtikrinti pirmiausia svarbu sandarumas. Jei, pavyzdžiui, jūsų namuose pro plyšius tarp langų švilpauja vėjai, energija bus švaistoma abiem atvejais. Jei būstas sandarus ir apšiltintas, tada šildomos grindys efektyvumo atžvilgiu visuomet bus pranašesnės už radiatorius. Kodėl? Todėl, kad grindų šildymo sistemai palaikyti užtenka mažesnės, maždaug 35 laipsnių Celsijaus temperatūros. Tuo tarpu radiatoriai veiksmingumui palaikyti reikalingas 70-90 laipsnių karštis. Mažesni veikimui reikalinga temperatūra, reiškia mažesnes energijos sąnaudas, taigi ir mažesnes šildymo sąskaitas. Didesnį šildomų grindų efektyvumą lemia ir tai, kaip po patalpą paskirstoma šiluma. Grindinis šildymas leidžia šilumai kilti ir kambarį apšildyti tolygiai, kas prideda namas papildomo jaukumo. Šildymas radiatoriais paremtas šilto ir vėsesnio oro cirkuliacija, kuri nėra tokia pastovi, be to ilgiau užtrunkanti pasiekti norimą temperatūrą. Kiek kainuoja grindinis šildymas ir šildymas radiatoriais? Kaip jau minėjome, labai daug priklauso nuo būsto sandarumo, šilumos izoliacijos, apšiltinimo. Taip pat šildymo išlaidoms didelę įtaką visada turi ir vartojamos energijos rūšis. Vandeniu šildomos grindys generuos didesnes šildymo sąskaitas nei elektrinė grindų sistema, kadangi vandeniui kaitinti papildomai naudojamos dujos (arba ta pati elektra). Taip pat ir su radiatoriais – šildymas elektriniais radiatoriais kainuos pigiau nei vandeniu užpildomais. Visgi, atmetus šiuos faktorius, grindų šildymas atsieina maždaug ketvirtadaliu pigiau nei radiatoriais. Grindinis šildymas ar radiatoriai: ilgaamžiškumas Didžiausias priešas radiatoriaus ilgaamžiškumui – rūdys. Tačiau esant reguliariai namo šildymo sistemos priežiūrai, kartas nuo karto ją praplaunant, efektyvią radiatoriaus tarnavimo trukmę galima pratęsti iki 15-20 metų. Vėliau radiatoriaus šildymo efektyvumas palaipsniui vis mažėja dėl nusidėvėjimo.  Grindinio šildymo sistema ilgaamžiškesnė. Turint omenyje, kad ji reguliariai susilaukia profesionalios priežiūros, jos tarnavimo trukmė turėtų siekti 50 ir daugiau metų. Tiesa, gedimo atveju, grindinis šildymas gali pridaryti tam tikrų nepatogumų, kadangi po grindimis įrengtos sistemos gedimus pašalinti sudėtingiau. Retais atvejais šildomų grindų sistemos gedimas gali baigtis mini katastrofa – užlieti, sugadinti grindis, daiktus, baldus. Tuo tarpu, radiatoriai lengviau pasiekiami, tad prireikus juos sutaisyti ar pakeisti nėra sudėtinga, dažniausiai išvengiant turto sugadinimo. Taigi, grindinis šildymas ar radiatoriai? Jei įsirenginėjate naują būstą, planuojate gerai jį izoliuoti nuo skersvėjų, tuomet grindinis šildymas bus puiki investiciją į pigesnį ir efektyvesnį šildymą. Jei gyvenate senesniame būste, kuriam nenusimato didesnio masto kapitalinio remonto, tada tradicinis šildymas radiatoriais atrodys patrauklesnė ir lengviau įgyvendinama opcija.  Taipogi siūlome susipažindi su alternatyviais, bet naudingais būdais, kaip šildyti patalpas žiemą: https://pigu.lt/lt/g/5-efektyvus-budai-sildyti-patalpas-ziema. Tai padės jums sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko įsirenginėjant šildymo sistemą.

Skaityti daugiau
5/5
2022 03 03