Žmogus ieško dievo

Užuot ieškojęs Dievo, aš privalau Jį išrasti. Na, ne visai išrasti. Sukonstruoti. Surinkti. Jo pamatas yra žydiškas, bet atraminės sijos – budistinės. Jis turi sufistišką širdį, yra daoistiškai paprastas, pranciškoniškai dosnus, raelistiškai hedonistiškas.

Dėl sveikatos problemų atsidūręs ligoninėje garsus žurnalistas, agnostikas Ericas Weineris išgirsta slaugės klausimą  „Ar jau suradote savo Dievą?“, kurio nebepajėgia pamiršti. Prisiekęs keliautojas suvokia, kad nors ir žino, kiek daug egzistuoja įvairiausių religijų, savo gyvenime rimtai apie jas niekada nebuvo susimąstęs. Taigi nusprendžia užpildyti spragas – leidžiasi į kelionę po pasaulį, vildamasis, kad geriau supras tikėjimą, ras Dievą ar dievus, kurie į jį prabilsią, ir grįš namo asmeniškai pažinęs Apvaizdą.

Knygos autorius vyksta į Nepalą, kur medituoja su tibetiečių lamomis; svečiuojasi Turkijoje ir sukasi (pasirodo, ne itin sėkmingai) su dervišais; pasiekia Kiniją, kur bando atblokuoti savąją či energiją; užsuka į Izraelį ir neria į kabalą; nuklysta ir į Las Vegasą, kur susipažįsta su raelistais (didžiausios su NSO siejamos religijos išpažinėjais).

Knygoje „Žmogus ieško Dievo“ Ericas Weineris kelia aktualius dvasinius klausimus: Iš kur mes atėjome? Kas nutinka po mirties? Kaip mums derėtų gyventi? Dalijasi pasakojimu apie skirtingus požiūrius į tikėjimą bei religijas, kuris įkvėps ir suteiks pažinimo džiaugsmo.