Šaltis, utėlės, mirtis.

Netrukus po to, kai prasidėjo nacių ir sovietų karas, SSRS sieną peržengė ir ispanų Mėlynosios divizijos savanoriai. Daugelis pietiečių traukė kovoti prieš bolševizmą šventai tikėdami, kad kaunasi už europietiškos civilizacijos bei tikėjimo idealus, siekdami atkeršyti už Maskvos paramą ispanų kairiesiems per pilietinį karą, atsiteisti už pražudytas gimines ir bičiulius.

Tarp Mėlynosios divizijos savanorių buvo ir šios knygos autorius J. E. Blancas. Po trumpo parengiamojo karių kurso Vokietijoje autorius ir jo bendražygiai buvo perkelti į Rytų frontą, kur jiems teko patirti visus karo baisumus: šaltį, utėles, mirtį. Tačiau tai nėra sausas pasakojimas apie karą. J. E. Blancas nemažai dėmesio skiria tokiems dalykams, kaip bičiulystė, tikėjimas, viltis, žmogiški santykiai, požiūris į priešą. Lietuvių skaitytojui neabejotinai bus įdomios autoriaus pastabos apie Vilnių, kuriame jis gydėsi po sužeidimo, tautinės padėties mieste aprašymas, gyventojų požiūris į ispanų savanorius.

Iš ispanų kalbos vertė Nomeda Lukoševičienė.

Serija „II pasaulinis karas“.